Jur­gio Kras­nic­ko ko­das (404)

2020-12-17
Jurgis Krasnickas
Zitos Stankevičienės nuotr.

„Mes be­jė­giai prieš mir­tį, bet ji per sil­pna su­nai­kin­ti pri­si­mi­ni­mus ir pa­lik­tą švie­są, nes juk švie­sa ne­mirš­ta – pa­si­lie­ka žo­lėj, žie­de ir vai­ko aky­se…“

Jus­ti­nas Mar­cin­ke­vi­čius

 

Ži­nia apie vie­no ryš­kiau­sių Aly­taus po­li­ti­ko, gy­dy­to­jo Jur­gio Kras­nic­ko stai­gią mir­tį šal­tu gruo­du per­smel­kė dau­ge­lio šir­dis, su­kė­lė vi­suo­ti­nį liū­de­sį. Daug mū­sų sa­vo šir­dies gi­lu­me stai­ga su­pra­to­me, ko­kio žmo­gaus ne­te­ko­me.

Cha­riz­ma­tiš­ko­jo Jur­gio bu­vo daug ir vi­sur. Daž­nai ne­lauk­tai pra­si­ver­da­vo re­dak­ci­jos du­rys ir jo links­mas pa­si­svei­ki­ni­mas „La­bas...“ dar­buo­to­jus pa­siek­da­vo net pro už­da­ry­tas du­ris.

Nors Jur­gis su sa­vi­mi ne­šė­si ir liū­de­sį, ir ne­ri­mą, jis švy­tė­da­vo nuo­tai­ka, vi­suo­met pir­miau­sia pa­jus­da­vai jo vi­di­nį ge­ru­mą, jo pa­slau­gu­mą, no­rė­ji­mą vi­sur ma­ty­ti gė­rį. Nors mė­go sa­ve įvar­dy­ti kaip cho­le­ri­ką, bet, be jo­kių iš­ly­gų, tai bu­vo pri­ima­ma ge­ro­sios pras­mės iš­raiš­ka. Jur­gis tik­ro­jo pyk­čio ne­si­ne­šio­jo net sa­vo už­an­čiuo­se. Bu­vo vi­siems at­vi­ras, pa­slau­gus.

Ir vi­suo­met tu­rė­jo daug pla­nų, daug dar­bų, ir vi­suo­met bu­vo sku­bė­ji­me, vi­suo­met bu­vo kal­bė­ji­me, kar­tais griež­ta­me, kan­džia­me, bet vi­suo­met su jam bū­din­gu hu­mo­ru.

Jis mo­kė­jo jaut­riai at­si­ver­ti, nuo­šir­džiai at­si­pra­šy­ti, tė­viš­kai pa­tar­ti. Jis be­są­ly­giš­kai my­lė­jo žmo­nes, my­lė­jo ir sa­vo gy­ve­ni­mą.

Mū­sų vi­suo­me­nės dau­gu­mai Jur­gio at­vi­ru­mas ir tas sku­bė­ji­mas iš­liks kaip iš­skir­ti­nė jo sa­vy­bė, kaip jo ko­das, Kras­nic­ko ko­das. Jis tik­rai ne­bu­vo pa­sy­viai įvy­kius ste­bin­tis sen­sė­jus, tai ir as­me­ny­bė, gy­nu­si kil­nias dva­si­nes ver­ty­bes, nuo­lat su žmo­na, vai­kais au­ko­ju­si Aly­taus Šv. An­ge­lų Sar­gų pa­ra­pi­jos „Ca­ri­tui“, kaip gy­dy­to­jas ras­da­vo lai­ko į jį be­si­krei­pian­tiems tė­ve­liams pa­tar­ti svei­ka­ti­ni­mo da­ly­kuo­se, šio­je sri­ty­je bu­vo stip­rus spe­cia­lis­tas.

Daug gra­žių da­ly­kų su Jur­giu da­bar ne­grįž­ta­mai nu­eis į ne­bū­tį. Taip ne­ti­kė­tai už­plū­dus siel­var­tin­gai ži­niai sun­ku bū­tų vi­sa ap­rėp­ti. Bet šil­dys gra­žūs ben­dra­vi­mų pri­si­mi­ni­mai.

Stip­ry­bės jo žmo­nai Vi­li­jai ir vai­kams.

 

„Aly­taus nau­jienų“ ben­druo­me­nė

 

 

 

    Komentarai

    Palikite savo komentarą

    Apie teksto formatus

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.

    Ir kaip galėjo velionis dirbti, jeigu bendrapartietis, meras nepalaikė jo jokiuose sprendimuose- viešai žemino, rašė kreipimusis į policiją, žiniasklaidoje demonstravo akivaizdžią priešpriešą??? Šiandien gražius žodžius lemeno... veidmainystė ir babkių troškimas, ir galvoja, kad gudresnis už visus, nes alytiškiai nrsupranta? Viską alytiškiai supranta ir teisėsaugai parašys. Minedas yra Jurgio žudikas.

    Kodėl Alytuj per savivaldą nusirista iki tiek? Kad negebėdami taryboj sutvarkyt vidinių intrigų ir kur užuomazgos matės nuo anos kadencijos, nusirista iki mirčių? Ir jei nestabdoma intrigų tesiniai, klausimas ar čia dar nepabaiga? Nes nemažai politikų ir šis, žinojo apie tai. Buvo atkreiptas dėmesys ir jo, į tendencijas didėt pavojingoms intrigoms. Kurios smogs per savivaldą žiauriai.

    Kažin ar čia paskutinės aukos, jei ir toliau nesutramdys intrigų taryboj? Nes normaliam valdyme tokių mirčių per intrigas neturėtų būt? Nes žvilgtelt to vakaro, kaip a.a. paskelbė info apie siūlomus pavaduotojus, labai dalies priešiškumas kilo atvirai ir neatvirai. Ir būtent tai lėmė.

    Ar baisu nepasidaro kokią energiją apie save generuojate?- Išskirtos šeimos, sudaužyti gyvenimai, pažeminti ir apjuodinti žmonės, sugadinta sveikata, mirtys... Gal gana?

    Kaip jaučiatės dabar " mažieji pažai"? Ar kas nors krustelėjo jūsų viduje? ar tik puikybė ten karaliauja? Kas jūs būtumėte buvę be Jurgio... klerkas iš kolegijos, vidutinė anglų kalbos mokytoja, vadybininkas? Duonvalgiai ( kaip teisingai naudojo žodį V. Landsbergis) . Sėdėjot prie jo stalo, mokėtės, buvot palaikomi ir keliami, auginami, šildėtės jo šviesoje. Nedėkingi ir alkani. Kartu su Jurgiu mirė ir menkiausias pasitikėjimas jumis.

Kiti straipsniai

Ūkininkai dokumentus turi pateikti iki rugpjūčio 1 d.

Skaityti daugiau

Šiemečiai kempingo svečiai – išskirtiniai

Skaityti daugiau