Pietų Lietuvos miškuose iškilo 3 nauji dirbtiniai lizdai juodiesiems gandrams

Audrius Norkūnas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas, kurio ir darbas, ir hobis yra susijęs su paukščiais,  žino vietas Druskininkų ir Lazdijų rajono savivaldybių teritorijose esančiuose miškuose, kuriose peri reti paukščiai – juodieji gandrai, lututės ar žalvarniai.

 „Pernai Veisiejų regioninio padalinio teritorijos prižiūrimuose miškuose perėjo viena  juodųjų gandrų pora, privačiuose miškuose – 2 poros. Kiek šiemet įsikurs porų, sužinosime neužilgo, paukščiai jau grįžta ir dairosi namų. Tikimės, kad ir nauji žmonių rankomis suręsti lizdai juodiesiems gandrams bus patrauklūs ir pavyks pagausinti šių paukščių populiaciją mūsų miškuose“, –  pasakoja Audrius Norkūnas.

 Juodieji gandrai, skirtingai nei baltieji jų giminaičiai, laikosi atokiai nuo žmonių, mėgsta mišrius miškus, drėgnas ir pelkėtas vietas. Lizdams dažniausiai renkasi senus ąžuolus ar kitus aukštus medžius. Lizdus juodieji gandrai susisuka iš smulkių šakelių arba apsigyvena kitų stambių paukščių lizduose. Tačiau natūralūs lizdai neilgaamžiai – ilgainiui suyra, juos išplauna lietus arba nukrenta žemėn kartu su nulūžusia medžio šaka. Audrius Norkūnas sako, kad vietovėje, kurioje buvo senas lizdas, verta įkelti naują dirbtinį, nes juodieji gandrai mėgsta grįžti į senas vietas.

 „Latežerio girininkijoje senas juodojo gandro lizdas buvo ąžuole. Tačiau šis ąžuolas prastos būklės, tikėtina ilgai neatlaikys, todėl priėmėme sprendimą naują dirbtinį lizdą kelti tvirtoje eglėje šalia senojo ąžuolo“, – pasakoja ornitologas-aukštalipys Darius Musteikis, kuris ir pagamino, ir su komanda kėlė dirbtinius lizdus girininkijose.

 Pasak Dariaus Musteikio, panaši situacija Kabelių bei Kapčiamiesčio girininkijose – naujus lizdus teko kelti ne į senųjų vietas, o į šalia augančius tvirtus medžius. „Kabelių girininkijoje pernai senas ąžuolas išvirto su visu lizdu. Kapčiamiesčio girininkijoje lizdas nukrito lūžus pušies šakai 2017 metų vasaros pabaigoje. Laimei, abiem atvejais jaunikliai jau buvo palikę lizdą“, – sako daugiau nei 30-ies metų ornitologo patirtį sukaupęs Darius Musteikis.

 Dirbtiniam lizdui pirmiausiai pagaminama platforma: iš medinių 5-7,5 cm storio tašų sukalamas rėmas ir tarp jo kraštinių ištempiamas dviejų sluoksnių metalinis tinklas, kad neišbyrėtų lizdo pagrindas. Visa lizdo konstrukcija surenkama medyje, 12-15 metrų aukštyje, ir dideliais varžtais pritvirtinama prie kamieno. Tada jau ant platformos sluoksniuojamos lizdo „statybinės“ medžiagos, panašiai kaip tai daro paukščiai: į lizdą dedama supuvusi mediena, dvigubas sluoksnis stambesnių ir plonesnių medžių šakų, galiausiai  lizdas padengiamas samanų sluoksniu.