„Nuo Pakso laikų nematėme tokio menko pasitikėjimo“

Be to, pažymima, jog šalyje nebeliko tokios politinės institucijos, kuria lietuviai labiau pasitikėtų nei nepasitikėtų.  Šiais metais sumažėja ir bendras pasitikėjimo valstybės institucijomis indeksas, apimantis vidaus politines institucijas (Seimas, Vyriausybė, partijos ir Prezidento institucija), teisėsaugos institucijas (policija ir teismai) ir žiniasklaidą. Tyrimo metu apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

– Kaip vertinate tyrime ryškėjančias tendencijas? Ar tarp jų yra tokių, kurios Jums kelia nerimą, o gal stebina? – klausiame iš Alytaus kilusio politologo Mato Baltrukevičiaus.

– Iš esmės indekso rezultatai nėra kažkuo stebinantys – dauguma pagrindinių rodiklių yra gana stabilūs arba fiksuojami pokyčiai, kuriuos jau buvo atskleidę kitos apklausos. 

Tendencija, kuri kelia daugiausiai nerimo – menkas pasitikėjimas svarbiausiomis institucijomis. Pasitikėjimas Seimu yra gana įprastame lygmenyje. Pasitikėjimas Vyriausybe yra žemesnis negu pernai. Tai yra tiesioginis konkretaus ministrų kabineto darbo įvertinimas, įvertis visiškai atitinka dabartines tendencijas, fiksuojamas ir reguliariai vykdomose apklausose. Nauja ir neįprasta Lietuvai yra stipriai kritęs pasitikėjimas prezidento institucija. Demokratijos tvarumo barometro apklausos vykdomos dar tik ketverius metus, tad trūksta lyginamojo kontekste. Tačiau pavyzdžiui, naujausioje „Vilmorus“/„Lietuvos ryto“ apklausoje pasitikėjimas prezidentu (kaip asmeniu) buvo žemiausias per 20 metų – nuo Rolando Pakso laikų nematėme, kad kuris nors prezidentas turėtų tokį menką pasitikėjimą. 

Ne žmonės kalti, kad nepasitiki institucijomis. Institucijos ir joms vadovaujantys politikai turi kelti tikslą atgauti pasitikėjimą. Jeigu žmonės nepasitiki institucijomis, o šalis yra sudėtingame geopolitiniame kontekste, tokia tendencija yra itin pavojinga. Išsipildžiusius blogiausiems geopolitiniams scenarijams, žmonės nepasitikėdami institucijomis, nebūtinai įsiklausys ir į jų nurodymus bei rekomendacijas. 

Iki 68 proc. sumažėjo manančių, kad Rusija kelia tiesioginį pavojų Baltijos šalims. Ši tendencija gali būti susijusi su tuo, kad dabartiniai valdantieji ramesniu stiliumi komunikuoja apie saugumo padėtį. Visgi, du trečdaliai išlieka stipri dauguma. 

Nemaloniai nustebino, kad nuo 56 iki 50 proc. sumažėjo manančių kad Lietuva turi padėti Ukrainai visomis priemonėmis. Ši tendencija kiek nustebino todėl, kad politiniame lygmenyje tokios nuostatos yra gana marginalios ir apskritai neturime aktyvesnės diskusijos šiais klausimais. 

– Ką manote apie visuomenės aktyvumo indeksą ginant demokratiją – jeigu politikai siektų apriboti demokratiją Lietuvoje, į gatves protestuoti išeitų kone 3 iš 10 apklaustųjų? Tai daug ar mažai?

– Visada norėtųsi, kad šis skaičius būtų aukštesnis. Kaip ir norėtųsi tikėtis, kad realiomis sąlygomis išeinančiųjų būtų daugiau. Gana menkas skaičius atliepia tai, kad apskritai nesame protestuotojų šalis. 

– Kaip manote, dėl kokių priežasčių sumažėjo bendras pasitikėjimo valstybės institucijomis indeksas? 

– Iš į indeksą įtrauktų institucijų, sumažėjo pasitikėjimas Vyriausybe, prezidento institucija ir žiniasklaida. Svarbiausias faktorius – kritęs pasitikėjimas prezidento institucija, kuriai įprastai keliamai gana aukšti lūkesčiai net ir tose srityse, kuriose jo įgaliojimai yra labai riboti. Tačiau tai, kad prezidento įgaliojimai vidaus politikoje yra riboti, kartu yra ir jo stiprybė. Jeigu prezidentas per ne lyg nesivelia į politines batalijas, nesitapatina su konkrečiomis politinėmis jėgomis ir sugeba pretenduoti į arbitro poziciją, gali išlaikyti aukštą palankumą. 

Kad ir kokie sudėtingi buvo prezidento santykiai su Ingridos Šimonytės ministrų kabinetu, šis fonas prezidentą įstatė į arbitro vaidmenį. Jis nuolat kritikavo valdančiuosius (kurie nebuvo populiarūs). Kai eidavo į konfliktus, neretai iš jų išeidavo nugalėtojo pozicijoje, ypač kadencijai einant į pabaigą.

Retoriniame lygmenyje santykiai su socialdemokratais lyg ir klostosi kitaip. Nematome žodžių mūšių tarp Gitano Nausėdos ir premjerės Ingos Ruginienės (kaip ir Gintauto Palucko). Socialdemokratai vengia kritikuoti prezidentą ir apie jį kalba pagarbiai. Tačiau vis dažniau elgiasi taip, kaip nori patys – dėjo visas pastangas, kad antros kadencijos generalinės prokurorės poste negautų Nida Grunskienė, buvo atmetę prezidento teikimą į Konstitucinio teismo teisėjus, visiškai ignoravo griežtą G. Nausėdos poziciją, smerkiančią pataisas, naudingas politikams, kurie įsipainioja į čekių skandalą. 

Nors vis dažniau prezidentas kritikuoja valdančiuosius, bet prezidentui trūksta nuoseklumo ir tvirtesnės pozicijos. Prezidentas supranta, kad jam politiškai nenaudinga susisaistyti su Ingos Ruginienės Vyriausybe, kuri savo darbus pradėjo žemais reitingais. Bet beveik visą likusią kadenciją jam reikės dirbti su socialdemokratų dominuojamu Seimu. Dabar G. Nausėda atrodo įstrigęs toksiškuose santykiuose. Socialdemokratai žodžiais jį gerbia, darbais dažnai į jo poziciją neatsižvelgia. Prezidentas vis tiek nesiryžta išlaikyti didesnio atstumo, galbūt baimindamasis, kad liks politiškai izoliuotas. Tai kainuoja – žemyn važiuojant valdančiųjų populiarumui, kartu įtraukiamas ir prezidentas. Šiuo metu jis neatrodo kaip esantis „virš“ kasdienės politikos – per arti socialdemokratų, kad galėtų išsaugoti arbitro vaidmenį, bet kartu ir per toli, kad pasinaudodamas santykiais išpeštų iš to didesnių politinių laimėjimų.
Daug kainavo balionų krizė, kurios metu padėtį stabilizavo tik išoriniai faktoriai, o premjerės retorika rodė pasidavimą nesugebant spręsti padėties. Galiausiai, koalicijoje mažai stabilumo – tiek dėl „Nemuno aušros“ lyderio pasisakymų, tiek dėl skandalų, į kuriuos ši partija linkusi įsipainioti. 

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.