Drakonas žuvo. Tegyvuoja drakonas

Rinkimų kampanijos metu bene pagrindiniu taikiniu pasirinkęs Ukrainos prezidentą Volodymirą Zelenskį V. Orbanas įkrito į duobę, kurią pats su savo bendrais buvo iškasęs. Reikalas tas, kad šalies rinkimų sistema premjero partijai „Fidesz” (Fides) parlamente turint konstitucinę daugumą (daugiau nei du trečdalius balsų), buvo pertvarkyta taip, kad rinkimų nugalėtojas gautų sąlyginai daugiau vietų parlamente nei gavo rinkėjų balsų per balsavimą.

Prieš ketverius metus V. Orbano pasirinkta rinkimų strategija – Rusijai pradėjus karą Ukrainoje susidraugauti su Maskva, gauti politinių bei ekonominių naudų ir neremti Kyjivo – pasiteisino. Vengrų rinkėjai tąsyk buvo tų argumentų įtikinti, todėl „Fidesz” galėjo džiaugtis jau minėta konstitucine dauguma parlamente.

V. Orbanas vykdė nemažai reformų, kurios davė nemažos naudos jam bei jo aplinkai, nepatiko ES (blokas net sustabdė keliolikos milijardų eurų vertės paramą Vengrijai), tačiau neatnešė laimės vengrų visuomenei. Šalis darda link paskutinių vietų ES. Vertinant išsivystymo lygį – kas galėtų šiandien patikėti, kad kadaise, pačioje praėjusiojo amžiaus pabaigoje, ji buvo pažangių reformų lyderė visoje Vidurio bei Rytų Europoje, kuriai pagal pokyčių tempus nusileido Čekija, Lenkija, nekalbant apie Baltijos šalis.

Dabar visuotinas rinkėjų balsavimas buvo likęs it paskutinis demokratinis institutas, kurio pagalba visuomenei pavyko pašalinti per 16 metų valdžioje gerokai įgrįsusį korumpuotą politiką. Girdėdami „suverenios demokratijos” terimą dažniausiai turime galvoje Rusiją kokiais 2010–2022 m., tačiau Vengrijoje tokia politinė sistema buvo sukurta kone ideali. V. Orbanas po savo partija sugebėjo pakišti verslą, žiniasklaidą, teisėsaugos struktūras – visas svarbiausias visuomenės institucijas. Jis nutraukė bendradarbiavimą su Europos prokuratūra, nes Vengrija “neturėjo prarasti savarankiškumo”. Kitaip tariant, apribojo ES teisinę įtaką, Briuseliui palikdamas gal tik finansinius (finansinės paramos stabdymo) svertus. Norėdamas Briuseliui išmušti iš rankų taip pat ir šį įrankį V. Orbanas ėmė blokuoti kolektyvinius ES sprendimus. Taip pat ir dėl Ukrainos.

Ne veltui iš ES institucijų vis aiškiau girdėjosi požiūris, esą galbūt Vengrijai, nepaisant teisinių ginčų reikia atpalaiduoti finansinę paramą, kad tik nebūtų destrukcijos ES Vadovų taryboje svarstant gyvybiškai svarbius europiečiams klausimus. Neprireikė, nes vengrų rinkėjai V. Orbaną nubloškė į užribį.

Ar ilgam? Priklausys nuo to, kaip radikaliai elgsis V. Orbano įpėdinis – partijos „Tisza” (Tisa) lyderis Peteris Magyaras (Modjaras) – buvęs bendražygis neabejotinai nemažai žino apie tai, kokiomis schemomis V. Orbano aplinka yra apraizgiusi šalies ekonomiką ir valstybės institucijas. Nepriklausoma nuo valdžios vengrų žiniasklaida skelbia, esą pagrindinis V. Orbano bei jo aplinkos gerovės šaltinis iki šiol buvo sąlyginai pigesni nei ES rinkose energijos ištekliai iš Rusijos. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su V. Orbanu šią schemą sudarė sąmoningai: už kainų nuolaidas Vengrijos politikai įnešė chaso į ES sprendimus priimančias struktūras, o V. Orbanui leido plačiai atverti nuosavą kišenę. 

Maža to, didžiulės naudos iš tokios schemos turėjo kai kurios vengrų valstybinės įmonės. Tarkime, naftos bei dujų bendrovė MOL (vengr. Magyar OLaj- és Gázipari Részvénytársaság), kuri dėl sąlyginai pigesnio energijos išteklių importo iš Rusijos, sugebėjo konkurencingai įsiprojektuoti į kaimyninių šalių didmenines prekybos energija rinkas. MOL be to V. Orbano vyriausybės valia buvo integruota į svarbias socialines šalies stuktūras.

Šiuo požiūriu savo įpėdiniams valdžioje „Fidesz” paliko tikrą uždelsto veikimo miną.

Manyčiau, nuo to, kaip naujai vengrų vyriausybei seksis ardyti „Fidesz” paliktas sistemines schemas, priklausys ir jos lojalumas ES politikai bei Ukrainai.

Vertinant tai, ką jau po rinkimų Ukrainos klausimu kalbėjo P. Magyaras, galėtume sakyti, kad jo retorika ne ką tesiskiria nuo V. Orbano politikos.