Gladiatorių spektaklis?

Turint galvoje, kiek daug visko per šį pusmetį įvyko D. Trumpo politikoje Ukrainos kryptimi, šios savaitės JAV lyderio pareiškimas susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Ruute Vašingtone metu – neabejotina pažanga.  Prisiminus jo priešrinkiminius pažadus užbaigti šį karą per 24 valandas, vėliau – per šimtą dienų. Visus jo įrašus socialiniuose tinkluose, kokius gerus pokalbius jis bei jo specialusis pasiuntinys Stevenas Wittkoffas turėję su kolegomis Rusijoje bei kitose šalyse.  Dabar beliko išsiaiškinti, ką reiškia D. Trumpo žodžiai. O tai, kaip žinoma, ne taip lengva. Tarkime, D. Trumpas sakė, esą Ukraina artimiausiu metu gali gauti 17 oro gynybos „Patriot” sistemų. Kada žurnalistai Pentagone klausė, ar JAV yra nusiteikusios ukrainiečiams pristatyti 17 oro gynybos kompleksų, baterijų ar paleidimo įrenginių (paleidėjų), išaiškinimo jiems buvo pasiūlyta kreiptis į Baltuosius rūmus. Mat „Patriot” oro gynybos sistemą „MIM-104” gali sudaryti 4-9 baterijos ir dar daugiau paleidėjų. 

Po kelių dienų dienraštis „The Wall Street Journal” pranešė apie D. Trumpo pokalbį telefonu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Žurnalistai tvirtino, esą dviejų šalių lyderiai kalbėjo apie tai, kad ukrainiečiai iš Europos šalių galėjo gauti išviso penkis minėtus kompleksus. Porą – „per kelias dienas”, t. y. kurios nors „Patriot” naudojančios šalys galėtų sistemas perduoti Ukrainai, o JAV vėliau perdavimą kompensuotų naujais kompleksais. Kitas ukrainiečiai galėtų gauti vėliau, pagal NATO aljanso galimybes. Vokietijos kancleris apie D. Trumpo planus dabar tikriausiai iš visų Europos lyderių žino daugiausiai. Mat daugelis kitų Europos šalių vadovų apie JAV prezidento sprendimus sužinojo realiu laiku – tada, kai D.Trumpo ir M. Ruute susitikimą transliavo globaliosios televizijos. 

 Aišku tik, kad už pažadėtą ginkluotę JAV administracija mokėti nenori. 

Net ir turėdamas D. Trumpo pirmtako Joe Bideno laikais  JAV Kongreso patvirtinto paramos Ukrainai paketo likutį – beveik 3,5 mlrd. JAV dolerių. JAV užsienio ryšių patikėtinė Kaja Kallas spėjo įkišti trigrašį, esą JAV prisidėjimas būtų itin teigiamas pavyzdys kitoms NATO narėms. Bet tokie pareiškimai nebūtinai turėtų įtikinti D. Trumpą. Dabar šis reikalas labiau priklausys nuo europiečių beigi Kanados.  Ispanija, Italija, Prancūzija bei Čekija jau pranešė neketinančios prie procedūros prisidėti savo finansais. Pirmųjų dviejų šalių atstovai tvirtino turį reikšmingų įtampų savo biudžetuose. Čekijos pozicija – šalis aktyviai prisideda prie paramos Ukrainai kitomis formomis bei projektais. Taigi tikėtis kažin ko realaus reikia žvelgiant labiau į Europos Šiaurę – Vokietiją, Daniją, Švediją, Norvegiją ir, kaip tvirtina mūsų diplomatai, galimai Baltijos šalis  

Kitas klausimas: kiek penkių dešimčių dienų trukmės ultimatumas paveiks Rusiją ir pusmetį D. trumpą už nosies vedžiojusį prezidentą Vladimirą Putiną? Izraelietis karo analitikas Yigalis Levinas ta proga prisiminė – „tai 50 dienų gladiatorių kovai ir jos žiūrovams”. Reikalas tas, kad 1973 m., Jom Kipuro karo metu Egipto ir Sirijos kariuomenėms užpuolus Izraelį ir pastarojo kariškiams patiriant nesėkmes, šalies premjerė legendinė Golda Meir kreipėsi į JAV, kad šios imtųsi iniciatyvos arabų pareikalauti paliaubų. Tačiau JAV apsiribojo ginklų siuntomis.  Amerikiečių ginklais ginkluoti izraeliečiai sumušė pirmiausiai Egiptą, o vėliau ir Siriją. Tada jau Egipto prezidentas Anwaras Sadatas per Sovietų Sąjungą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje išsireikalavo paliaubų. O amerikiečiai esą buvo labai laimingi, kad izraeliečiai amerikietiškais ginklais sumušė sovietine technika ginkluotas arabų pajėgas.