Nepavykusi Putino Antroji Jalta (0)
Pats V. Putinas tąsyk sėdo už sunkiasvorio automobilio vairo: prieš TV kameras demonstravo esą asmeniškai tikrina naujo objekto patvarumą.
Po 2014-aisiais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos tiltas iki pat agresijos 2022 m. pradžios politiškai buvo vienintelis kelias į Maskvos aneksuotą naują teritoriją (politiškai, nes į pusiasalį rusai veik netrukdomi galėjo važiuoti per Ukrainą), kurią, galima sakyti, užplūdo naujakuriai iš visos šalies.
Šis veiksmas 2014 m. pataisė šiaip jau pabliuškusius V. Putino populiarumo reitingus. Rusų propaganda šlovino Krymo aneksiją, gyrė diktatorių, o apie Krymo tilto statybą dokumentinį filmą sukūrusiems autoriams (kanalo RT vadovei Margaritai Simonjan ir jos dabar jau mirusiam vyrui Tigranui Keosajanui) sumokėjo milijonus rublių.
Tačiau dabar Krymo tilto automobilių trasos metalinė arka ir dalis važiuojamosios dalies gelžbetoninių konstrukcijų nuskendo Juodosios ir Azovo jūrų sandūroje ir greičiausiai niekas nesugebės atkurti konstrukcijos ligi pat karo pabaigos. Tiesa, geležinkelio magistralė, nors ir buvo apgadinta, vis dar veikia. Tačiau ukrainiečiai ir ją gali sugriauti. Jei ne dabar, tai vėliau. Jie taip pat gali pulti tiltą remontuoti pasitelktą techniką bei personalą, nes lapkričio 16–17 d. jiems pavyko įrodyti, ko iš tiesų yra verta rusų priešlėktuvinė gynyba. Reikalas tas, kad Krymo tiltas buvo vienas labiausiai saugomų infrastruktūros objektų. Gal ne taip akylai, kaip kai kurios V. Putino rezidencijos, tačiau jo daugiasluoksnė apsauga buvo organizuota sausumoje, iš jūros ir iš oro.
Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis po atakų neslėpė, kad puolimas buvo surengtas specialiai prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo, Kinijos vadovo Xi Jinpingo ir V. Putino trišalį susitikimą Šenženo mieste (Kinija), kur šią savaitę vyksta Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimas.
Prieš jį rusų propaganda nėrėsi iš kailio tvirtindama, esą nepaisant karo Ukrainoje V. Putinui su D. Trumpo pagalba Šenžene pavyko surengti Antrąją Jaltą (turima galvoje 1945-ųjų Jaltos konferencija, kurioje pagrindinės sąjungininkės II Pasauliniame kare – JAV, Jungtinė Karalystė bei Sovietų Sąjunga – įtakos sferomis pasidalino pokario Europą), prie derybų stalo su šio pasaulio galybėmis užsitikrinti Rusijos ekonominės, kultūrinės bei politinės įtakos zoną, į kurią niekas nesikėsintų. Po Krymo tilto istorijos V. Putinas Šenžene atrodė ne kaip pasaulio galingasis. Greičiau – šlapias viščiukas.
Ir ne tik dėl to. IR JAV, ir kinų žvalgybos kuo puikiausiai žino, kad šiemet – penktaisiais agresijos metais – V. Putinui kariauti menkai tesiseka. Ukrainiečiai ligi šiol sėkmingai atremia rusų kariuomenės atakas, o gausūs gyvosios jėgos nuostoliai mažina rikiuotėje esančių karių-okupantų skaičių 2,5-3 proc. kiekvieną mėnesį. Nes, kita vertus, Kremliui vis sunkiau sekasi papildyti kariauną samdiniais savanoriais, kol kas atmetant dar vienos mobilizacijos bangos galimybę.
Sunku sužinoti, kaip į savo žvalgybos pranešimus reaguoja D. Trumpas, tačiau pragmatiškasis kinų lyderis Xi dėl to tik didina spaudimą vis labiau nuo Kinijos priklausančiai Rusijai. Nepraleisdamas nė progos tarptautinėje arenoje svirduliuojantį Rusijos diktatorių pažeminti. Tik aklas galėjo nepastebėti, kad į Kiniją atvykusį D. Trumpą Xi pasitiko pats. Tuo pat metu V. Putinui prie trapo ranką pirmasis paspaudė kažkoks penktasis pagal kinų valdžios hierarchiją pareigūnas.
Kinų interesas – kuo normalesni santykiai su sunkokai prognozuojamu JAV lyderiu. D. Trumpo inicijuoti muitų karai skaudžiai atsiliepia stabtelėjusiai Kinijos ekonomikai. Xi labiau svetimi ir V. Putino galios žaidimai: Kinija visame pasaulyje gauna įtakos tiek, keik jai reikia. Ir ne ginkluota jėga, o konkrečiais pinigais bei investicijomis į įvairių šalių kritinę infrastruktūrą.
O D. Trumpui bei jo pagrindiniams (ne) diplomatams Jaredui Kushneriui ir Steve'ui Witkoffui akivaizdžiai rūpi ne Ukrainos nepriklausomybės byla, o rusų naftos kompanijos „Lukoil” užsienio aktyvai, kuriais juos Rusijos pareigūnai stačiai viliojo gausių derybų raundų metu.
Apie V. Zelenskį galima parašyti daug ir visko. Tačiau net ir šiomis aplinkybėmis jo keliamas reikalavimas po galimo susitarimo dėl ugnies nutraukimo ar taikos užtikrinti tarptautines saugumo garantijas jo šaliai yra suprantamas ir visiškai teisėtas.
Komentarai
Palikite savo komentarą