Vyriausioji tarnybinės etikos komisija: N. Cesiulis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą

Tyrimo metu nustatyta, kad N. Cesiulis kreipėsi į jam pavaldžias savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus specialistę ir mero patarėją komunikacijai, kad jos parengtų ir suredaguotų užsakomąjį gyvenimo būdo straipsnį apie jo šeimą. Straipsnis „Aurelija ir Nerijus Cesiuliai: „Mums vaikai yra kur kas svarbiau už reitingus“ 2024 m. gegužės 15 d. publikuotas naujienų portalo „Delfi“ ir Alytaus regiono žiniasklaidos svetainėse. Tokiais veiksmais Alytaus meras pažeidė įstatymo nuostatas, draudžiančias naudotis tarnybinėmis pareigomis asmeninei gauti ir įpareigojančias vengti interesų konflikto.

Meras taip pat neužtikrino, kad savivaldybės administracijos darbuotoja rengdama ir derindama straipsnį nenaudotų savo tiesioginio darbo laiko ir tarnybinių priemonių. Tokiu būdu pažeista Interesų derinimo įstatymo nuostata, draudžianti naudotis ir leisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Tyrimo metu nustatyta, kad savivaldybės atstovė „Delfi“ darbuotojams iš pradžių nurodė, kad straipsnio publikavimo išlaidas apmokės savivaldybė. Tad „Delfi“ Alytaus savivaldybės administraciai atsiuntė 1210 Eur sąskaitą. Tiesa, vėliau „Delfi“ atstovų paprašyta perrašyti sąskaitą N. Cesiulio vardu ir nurodyta, kad savivaldybė apmokės už kitą publikaciją ateityje.

Komisija sprendimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad straipsnyje pateikta privataus pobūdžio informacija apie asmeninį Cesiulių šeimos gyvenimą: sutuoktinių pomėgius, vaikų auklėjimą, apie tai, kaip mero žmona jaučiasi vyrui tapus meru. Informacijos apie mero tarnybinę veiklą, jo rezultatus, ar Alytaus miesto savivaldybės darbą, kas atitiktų Vietos savivaldos įstatymo bei Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas dėl savivaldybės vadovo atskaitomybės bendruomenei, VTEK nuomone, šiame straipsnyje nėra. Todėl straipsnis vertintinas kaip savireklamos požymių turinti publikacija. VTEK nekvestionavo N. Cesiulio teisės kurti asmeninį įvaizdį užsakant ir apmokant reklamos paslaugas. Tačiau nagrinėjamu atveju tai privalėjo būti daroma remiantis išskirtinai privačiais ištekliais, t. y. griežtai atribojant savo asmeninius interesus nuo tarnybinių.

Nors už straipsnio publikavimą galiausiai sumokėjo pats meras, VTEK vertino ne tik faktinį mokėtoją, bet ir aplinkybes, kuriomis straipsnis buvo rengiamas, redaguojamas, derinamas jo publikavimas ir apmokėjimas. Nustatyta, kad atliekant minėtus darbus dalyvavo merui pavaldūs Alytaus savivaldybės darbuotojai.  

Komisija kritiškai vertino mero argumentą, esą į Komunikacijos skyriaus specialistę jis kreipėsi ne kaip į administracijos darbuotoją, o kaip į jam žinomą žurnalistę. Visų pirma, toks aiškinimas neatitinka mero tarnybinės padėties ir jo visuomeninio statuso. Antra, straipsnį savivaldybės darbuotoja rengė, o mero patarėja redagavo neatlygintinai, nors už tokius darbus visuomenėje yra įprasta atsiskaityti. Taigi pasitelkęs jam pavaldžius Alytaus savivaldybės darbuotojus (administracinį išteklių), meras sutaupė asmeninių lėšų.

VTEK atkreipia dėmesį, kad Alytaus meras N. Cesiulis yra įstaigos vadovas, kuriam pavesta administruoti savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoti savivaldybės biudžeto vykdymą, administruoti savivaldybės turtą. Todėl N. Cesiuliui vykdant savo tarnybines pareigas taikytini itin aukšti skaidrumo ir atskaitomybės visuomenei reikalavimai.