Našlė Marijana Janonienė: „Vyras liko išdidus bedarbis“. Po „skydinių“ griūties generalinis direktorius gyvenimą bandė kurti iš naujo (FOTO) (14)
Koks iš tikrųjų buvo trečiasis Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato vadovas, kad darbuotojai iki dabar prisimena jį ir gerus jo darbus? Kaip jo gyvenimą paženklino „skydinių“ griūtis, kai buvęs generalinis direktorius tapo bedarbiu ir turėjo išmokti susikurti kasdienybę iš naujo?
„Mano vyras į Alytų buvo pakviestas tuometinio eksperimentinio namų statybos kombinato generalinio direktoriaus Edmundo Kalmaičio. Gerai prisimenu, tai buvo 1980-ųjų spalis. Vyras metus Alytuje gyveno ir dirbo, aš atvykau 1981 metais. Įdarbino mane gamybos skyriuje. Netrukus jis tapo generaliniu direktoriumi ir dirbo tol, kol veikė kombinatas. Su šalies Atgimimu kombinatas sugriuvo, visos gamyklos atsiskyrė, jos turėjo savo direktorius. Vyras nieko neprivatizavo, nieko su savimi nepasiėmė, liko išdidus bedarbis. Labai sunkūs jam buvo tie metai – jėgų dar daug, puoselėto kombinato nėra, jis – be užsiėmimo, vienas. Įsidarbino vienur, kitur, bet tai buvo ne jo amplua“, – sunkų šeimai metą šiandien mena M.Janonienė.
Vyko rinkimai į Seimą. B.J.Janonis kandidatavo su alytiškiu tapytoju, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Vytautu Kolesnikovu. Kaip teigia Marijana, jos vyras, nors ir žinoma asmenybė, daug nuveikęs, bet rinkėjai išrinko ne jį. Nusivylė, puolė į depresiją, retai kur nors išvykdavo. „Jis labai norėjo dirbti šaliai, jos žmonėms. Kartą išgirdau jį mano bičiulei sakant: „Ar bus Lietuvai geriau, jei tu tik agurkus ir pomidorus auginsi.“ Jam norėjosi, kad žmonės globaliau mąstytų, siektų aukštesnių tikslų. Ir jis galėjo dar daug nuveikti, bet jo potencialo niekas taip ir nerealizavo. Privatizavimo vajus tęsėsi, įmonės turėjo vadovus, kurie nerimavo dėl savo postų. Nedarbas veikliam žmogui – prapultis.
Koks jis buvo tais metais, kai sėkmė neapleido? Labai inteligentiškas, traukiantis žmones, ir save mėgdavo parodyti. Iš tikrųjų Bronislavui labai svarbi buvo darbuotojų gerovė. Jis rėmė saviveiklinius kolektyvus, sportuojančius žmones, net pasirodymų programas peržiūrėdavo, jam rūpėjo net scenarijus, dažnai taip pakomentuodavo: „Pradžią turite, o pabaigos tai niekada pas jus nėra.“
Dar vaikui, pastebėjusi polinkį į muziką, mama buvo nupirkusi akordeoną. Gražiai Bronislavas grojo, dainavo, bet vadovaudamas gamyklai šiam pomėgiui neturėjo laiko. Akordeoną jis padovanojo kombinato orkestro vadovui Rimantui Jočiui. Mielai ateidavo kombinato saviveiklininkų koncertų paklausyti, vykdavome į festivalius, koncertines keliones, kurias darbuotojams visada finansavo įmonė. Aš buvau aktyvistė, dainavau dainų ir šokių ansamblyje „Dainava“, – pašnekovė ilgai galėtų kalbėti apie kombinato klestėjimo metus.
Marijana sako, kad keturiasdešimt metų trukusi santuoka ir Bronislavui ir jai buvo antroji. Pasipiršo jis paprastai, tačiau viešint Armėnijoje, Jerevane. „Aišku, kad aš sutikau. Abu mes dirbome Vilniuje, susivienijime „Medis“. Neblogai pažinojome vienas kitą. Alytuje mūsų laukė keturių kambarių butas Vidzgirio mikrorajone, tik be sandėliuko, kas alytiškiams buvo labai svarbu, mums – nelabai. Kai atvykusi į Alytų įžengiau į mūsų butą, jis pasirodė labai gražus, ką tik išdažytas, saulės apšviestas. Jame ir gyvenu iki dabar. Ne kartą mūsų šeimai siūlė apsigyventi naujo modelio skydiniame name, bet aš vis nesutikdavau. Mačiau, kaip mano tėvai vargo namą turėdami. Aš norėjau patogumų. Be to mūsų sūnus lankė plaukimo treniruotes, jam būtų buvę keblu iš užmiesčio važinėti sportuoti. Vyras kategoriškai prieš šeimos vežiojimą kombinato transportu pasisakė.
O sodo užmiestyje aš norėjau. Savaitgaliais Bronislavas mėgo žvejoti, anksti keldavosi, išvažiuodavo. Kelis kartus prisikalbino ir mane, oi, kokia nuobodybė. „Dzūkijos“ sodų poilsio zonoje mums skyrė sklypą. Gražu, bet niekas toje žemėje neauga. Bet man to grožio ir užtenka“, – tikina penkerius metus našlaujanti Marijana Janonienė.
Siekė, kad „skydiniai“ būtų daugiau negu tik gamykla
Bronislavas Jonas Janonis gimė 1935 m. vasario 26 d. Radviliškyje.
Baigė Panevėžio J.Balčikonio gimnaziją, vėliau – Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų fakultetą. Dirbo Kauno ir Jonavos baldų kombinatuose, susivienijime „Medis“. Pažintį su Dzūkijos sostine pradėjo 1980 m., kai atvyko į Alytaus eksperimentinį namų statybos kombinatą (AENSK), kur metus dirbo vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju, dvejus – vyriausiuoju inžinieriumi, o dešimt metų, iki 1993-ųjų – generaliniu direktoriumi.
Visą dešimtmetį nenuilstamai tęsė buvusių AENSK vadovų užimtą poziciją, siekė, kad, „skydiniai“ (taip vadino patys alytiškiai) būtų daugiau negu tik gamykla, suteikianti darbo vietą ir pragyvenimo šaltinį – laiku mokamą atlyginimą.
B.J.Janonio suburta vadovų komanda rūpinosi ir darbuotojų kultūriniu gyvenimu, poilsiu. Generaliniam direktoriui rūpėjo darbuotojų pomėgiai, tad dėmesio ir lėšų skyrė saviveiklai, kurią sudarė dvi veiklos grupės – sportas ir menas. Pirmoji aprėpė krepšinį, tinklinį, lengvąją atletiką, turizmo grupę, burlenčių bazę, o antrąją sudarė šokių ir dainų ansambliai, orkestras. Saviveiklos rezultatai būdavo demonstruojami įvairiose tarpcechinėse arba tarpgamyklinėse varžybose ir kombinato kasmetinėse žiemos ar vasaros šventėse, kurios vykdavo Alytaus dainų slėnyje ar prie Talokių ežero. Laimėtojus apdovanodavo išvykomis į „Giedavardžio“ poilsiavietę ar kelialapiais į Palangą, kartais turistinėmis kelionėmis. Vykdavo daug švenčių, ypač sportinių, kuriose, kaip mena tuomet kombinate dirbusieji, būdavo pateikiami katilai maisto ir viskas fabriko sąskaita.
Kombinato profesinė sąjunga skirdavo poilsinius kelialapius, išvykas, sanatorinį sveikatinimą Palangoje, Nidoje, Sočyje bei kituose kurortuose. Paprastai kelialapiai buvo suteikiami visai šeimai, užtekdavo visiems norintiems. Nebūta problemų ir dėl ekskursijų į Sankt Peterburgą, Jerevaną, Rygą, Taliną. Darbuotojų nuotraukų albumuose gausu fotografijų, kuriose dominuoja „skydinių“ turistinės kelionės. Daugeliui įsiminė vasaros šventės prie Talokių ežero. Prie Giedvardžio ežero įmonė turėjo įrengusi 60 vietų poilsio bazę.
Dauguma žmonių pradėjo dirbti kombinate dėl galimybės lengvai gauti butą ar bendrabutį. Tad „skydiniai“, vadovaujant B.J.Janoniui, savo darbuotojus aprūpino darbu, gyvenamąja vieta, saviveikla ir „pramogomis“. Kombinate veikė keturios valgyklos, kuriose vienu metu galėjo pavalgyti 450 darbuotojų. Buvo ir kavinė, maisto prekių parduotuvė, du medicinos punktai, kuriuose dirbo 16 gydytojų ir medicinos seserų, du stomatologijos kabinetai. Darbuotojų paslaugoms – gydomojo pobūdžio relaksacijos, gimnastikos salės, fizioterapijos bei masažo kabinetai, aprūpinti nauja įranga, hidroterapijos profilaktoriumas. Kombinato vadovybė stengėsi, kad kiekvienas darbuotojas pasinaudotų įvairiomis buitinio aptarnavimo paslaugomis neišėjęs iš teritorijos, negaišdamas laiko. Čia veikė moterų ir vyrų kirpyklos, mezgimo, siuvimo atelje, avalynės taisykla, skalbykla, cheminė valykla, firminė parduotuvė „Medis“.
Generaliniam direktoriui rūpėjo įsigyti modernesnius, tikslesnius įrenginius
1990 m. kombinatas užėmė 130 ha plotą ir sudarė kompleksą iš 6 gamyklų, 2 savarankiškų cechų, autotransporto ūkio ir 14 pagalbinių cechų ir tarnybų. Stambiausia kombinate stalių gaminių gamykla. Jos produkcija – langų ir durų blokai, parketlentės, grindų ir palangių lentos.
Nuo 1986 m. į kombinatą įsijungė Jūrės statybinių konstrukcijų gamykla. Pagrindinė jos produkcija – įvairios klijuotos konstrukcijos. Visų padalinių produkcija atkeliaudavo į namų konstrukcijų gamyklą. Per dieną čia buvo surenkama 7–8 skydinės konstrukcijos namai.
***
Pirmas vaizdinys, kuris atplaukia iš mano ankstyvos vaikystės – klebonija ar kunigo butas. Mane sodina prie fortepijono, ant kėdės padėta pagalvė, kad lengviau pasiekčiau klavišus. Ir aš juos daužau rankytėmis. Gal tai ir buvo pradžia meilės muzikai, noro groti. Labai rimtai svarstau, kad gal būčiau buvęs geresnis muzikantas negu buvau inžinierius.
***
Manau, buvau jautrus vaikas. Pokario vaikas. Mėgau vienatvę, daug skaičiau. Buvau labai stiprus, energingas ir žaibiškos reakcijos. Septynerius metus, iki 22-jų, žaidžiau krepšinį. Buvau kviečiamas – ir ne kartą – į „Žalgirį“, o sykį į TSRS rinktinę. Sportas padėjo man susiformuoti, sustiprino valią, išugdė norą pirmauti. Aš negaliu būti ne pirmas. Bet karjeros aš siekiau ne dėl pinigų. Nusipelnęs inžinierius, nusipelnęs kultūros darbuotojas – bet ne garbėtroška. Man darbas buvo tarsi sporto šaka. Aš turėjau laimėti. Ir ne daugiau.
***
Jau daug kas pasikeitė: savęs saugoti nemoku, o kartais ir nenoriu. Jaučiu, kad buvau vertas geresnės senatvės. Bet čia ne pinigai. Aš gyvenau kaip asmenybė, gal gera, gal bloga, bet man reikėjo žmonių įvertinimo, norėjosi ką nors padaryti dėl jų. Niekada negyvenau kaip piktžolė.
Ištraukos iš a.a. Bronislavo Jono Janonio užrašų „Mano samprotavimai“
Daugiau sužinokite skaitydami „Alytaus naujienų“ 14018-ąjį numerį
ir prenumeruodami laikraštį (www.alytausnaujienos.lt/prenumerata)
© Laikraščio „Alytaus naujienos“ publikacijų autorystė yra saugoma
℗ Teksto perpublikavimas žiniasklaidos priemonėse draudžiamas *
* Išskyrus atvejus, kai sudaroma sutartis. Dėl sutarties kreiptis
el. p. redakcija@alytausnaujienos.lt, tel. 0 315 51449
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
Štai paskutiniam komentare…
Komentaras
Štai paskutiniam komentare po dzūkė, riksliai nusakė ir viso miesto iki dabar nykimo priežastį, kad. - Stoka informaijos ir tiesos atskleidimo lėmė kombinato griovimą. - Tas pats miesto nykimo atžvilgiu iki dabar. Parodė, kad viešinant strategines miest vystymo problemas dėl pramonės parko, aerodrom.. jų ne tik iki šiol bijo politikai. Būtent kurių kompetencija teikt visuomenei savalaikes ir kokybiškas strategijas. Bet irreti, kur iš visuomenės dryso paliest, samoningai slopinami per teisėsaugos institucijas. Ypač tai suaktyvėjo per 2017 metų kadenciją meru tapo ekskomisaras. Per kurio rinkiminį sarašą į tarybą atvestas oligarchas ir kartu Vilniaus pramonės ir amatų rūmų prezidentas per teisėsaugą iki nužmogėjimų teismo salėj tyčiojos iš alytiškuo ir nurodinėjo teisėjai kaip baust. Kuri per tuo met politiko nepagrystą privatų ieškinį alytiškiui skyrė 2600 eurų mokėt, kad oligarchui po politika nepatiko tema. Nes aerodrome savo laiku laikė firmai priklausantį orlaivį, kur paviešinus išsigandęs pradėjo. Ir tai tyrus savivaldybės Etikos komisija 2020.02.06. spr. Nr.KPPn-16 kvietės lgarchą atet į kūmisiją aiškint. Tas neatvyko ir komisija,tuo met tarybos nariui V.V. pasakius, kad policijoj nieks nieko nežino nors gerai žinojo, išsigandę tyrimą nutraukė. Nors turėjo oficialiai kreiptis paaiškinimų į teisėsaugą ir gavę viešus atsakymus, viską konkretint ir viešint visuomenei. Tad kas perskaitė visiems aišku koks tada, ir dabar veikia slopinimo modelis, kas drysta prabilt apie rimtas miesto problemas. Kodėl stengiamasi į politiką ir teisėsaugą neprileist pilietiškesnių ir principngesnių bei kompetentingesnių, kurie miesto nykinimo schemas gali sustabdyt. O jei dėl šių temų klausit plitikų, jų akyse pamatysit siaubą. Net girdėt apie tai.
Niekas musu nuomones, dabar…
Komentaras
Niekas musu nuomones, dabar vadinasi apklausa, del AENSK naikinimo net ir neklausė. Pamenu. Sugrįžo Janonis iš sostinės ir per pastarimą pranešė a-lia naujiena. Kokia musu nuomone, kur desis šitokia darbuotojų masė niekas negalvojo. Prasidėjo AENSK esamų gamyklų valdžios šiltų vietų šiuose gamykluose paieška. INFORMACIJOS I STOKA IR TIESOS ATSKLEIDIMAS privedė prie gigantinio kombinato žlugimo
Visos sventes vyko ne prie…
Komentaras
Visos sventes vyko ne prie Talokiu,o Tolkunu ežero.
Eilinis "kaip gerai buvo…
Komentaras
Eilinis "kaip gerai buvo prie rusų"straipsnis
Tada Cesiulis tik mokėsi iš…
Komentaras
Tada Cesiulis tik mokėsi iš bwbrų, kurį jie jaukinosi kaip ateitį išnaudot. Per jį kaip lyderį plaukt, nes savo tikrų lyderių Alytuj niekad neturėjo. Bandydami pasinaudodami lizinginiais patys išplaukt. Bet vyko metodu. Pradžioj iš viršaus, vėliau darbininkai apačioj kur pradeda mitinguot prieš. Atvyksta nuo socdemų vietos ir nuo Vilniaus superpatriotų pakalbėt, ir. Po to nelieka kam streikuot. Štai taip iki šiandien įvaldę baltom pirštinaitėm į viešumą pasuokia ir.. kvailina alytiškius kaip nori. O Alytų buvo ir yra galima užvest į sėkmingą vystymą ir dabar. Tik pas Alytaus pseudoelitą iki šiandien susitelkę, kad į politiką ir teisėsaugą neprasileist pilietiškesnių, principingesnių ir kompetentingesnių. Kurie gali trumpai pateikt analizes apie miesto nykimo priežastis ir imtis priemonių tai stabdyt. Tai yra nuo tų laikų niekas nepasikeitę iki šių laikų. Tik metodai rafinuotesni ant miesto likučių taikomi. Beje, kas pradininkai Nepriklausomybės pradžioj socdemų ir konservatorių? Nuo kurių strategijų tik tesiniai iki dabar?Nežiūrint kas bebūtų valdžioje.
Atsakingi jūs dvigubų…
Komentaras
Atsakingi jūs dvigubų standartų alytiškiai. Prisidėję ir prisidedantys renkant veikėjus į politiką prie kurių griūtys vyko ir vyksta ant likučių. Kartu kaip bendrininkai politikoj ir teisėsaugoj dirbantys. Nors į akis vaizduojat patriotus, už akių priešingai ir gan niekšingai veikiantys. Nesupratau, jei buvo geras su žmonėm, kodėl į Seimą nerinko? Ir pripažinsiu, niekad nepalaikiau ir nemėgau Alytaus nykimą propaguojančių,kurie. Iki šiandien per Alytaus miesto savivaldybės Etikos komisijos iki galo neištirtą tyrimą 2020.02.06. spr. Nr.KPPn-16 agentūroj politikai su teisėsauga palųkę spragas slopint, kas. Drysta rimčiau už miesto interesą stot viršinant privačių interesų viršenybės prieš miesto interesus blogą įtaką miesto sėkmingui vystymui. Pakartosiu, Etikos komisijos pradėtas tyrimas spr. Nr.KPPn-16 neatėjus į komisiją aiškint tuo met kviestam oligarchui po politika turėjo būt tirtas taip. Komisija oficialiai kreipias į teisėsaugą dėl situacijos aiškinimo ir, gavus atsakymus iš teisėsaugos tik tada visą medžiagą konkretina ir daro išvadas. Kurias viešina visuomenei. Tada komisija pradėjus tirt ir vienam komisijos nariui suklykus, policijoj niekas nežino, jų akyse siaubas atsirado ir net neišklausę kviesto alytiškio į posėdį tyrimą nutraukė. Palikdami landas intrigom ir baimei didint, ko pasekmės. Iki šiandien viešai Alytuj bijo kalbėt apie tikras miesto nykimo išvadas iki dabar samoningai paliktas landas pef teisėsaugą susidorot su neįtinkančiais. Ar pridengt parceliuotojus. Štai visa esmė miesto nykinimo metodų ir tikslų.
Skydinius sugriovė…
Komentaras
Skydinius sugriovė Brazauskas, kad nebūtų konkurento dar vienai panašiai gamyklai kuriai vadovavo jo brolis.
Tikrai geras direktorius…
Komentaras
Tikrai geras direktorius buvo. Ne kažkoks ponas, darbininką teritorijoje sutikęs pasisveikindavo kaip su lygiu. Ir nesededavo išvien kabinete ir teritorija apeidavo, apžiuredavo viską.
Atėjo su Sajūdžiu.
Komentaras
Atėjo su Sajūdžiu.
Kaltas Cesiulis. Bebrai…
Komentaras
Kaltas Cesiulis. Bebrai pradėjo ir pabaigs.
Po griūties gyvenimus bandė…
Komentaras
Po griūties gyvenimus bandė kurt iš naujo kiek dirbo AENSK gal kokie 6 tūkstančiai alytiškių? Kodėl taip lengvai pasidavė griovimui..?
Visą laiką iki dabar regiono…
Komentaras
Visą laiką iki dabar regiono ir įmonių būklę lemia kokio atsakingumo regiono politikai ir teisėsauga. Todėl ir dabar skirias regionų vystymų. Didmiesčiai ir atsakingesni regionai klesti, Alytus žemyn. Nepalankūs viešo intereso viršenybei prieš privačius. Kaip pagal įstatymus vieši interesai turi būt aukščiau kitų. Štai ir dabar į Akmenės lez sėkmingai serijom po 100 n milijonų iki 0,5 milijardo eurų investuoja į medinių gaminių gamybą. Analogą buvusiai AENSK. Dėl ko į Akmenę dirbt atvyksta iš viaos Lietuvos 100 n su šeimom darbuotojų. Dėl ko Akmenės kaimiška savivaldybė net nespėja ruošt atvykstantiems palankios gyvent šiuolaikinės infrastruktūros. Turi plėst mokyklų ir darželių bei panašiai tinklą. Maža to investuojantys papildomai prie 100 ha Akmenės lez plotų plečia daugiau, kad statyt atvykstantiems dirbt šiuolaikinius gyvenamus namus. O Alytuj priešingai, per mandrumus tik prisiminimais guodžiasi. Ir nepanašu, kad Alytaus politikai su teisėsauga, davę priesaikas laikytis įstatymų, bent bandytų atsiprašyt žmonių, kad neišsaugojo miesto interesų. Net nebandė švelnint. Iki šiandien šias temas kaip tabu laikydami. Manydami, kad Alytuj niekas nesupranta, kas realiai vyko ir vyksta Alytuj.
Net ir dabar Alytuj jaučias…
Komentaras
Net ir dabar Alytuj jaučias netiesiogės iniciatyvos, kad į politiką ir teisėsaugą neprisileist principingesnių ir kompetentingų idealistų. Todėl ir nyksta, kai per seimo rinkimines apygardas dalį miesto prijungia prie kaimiškų savivaldybių su būstine Varėnoj. Reiškia aplinkiniai kaimai progresuoja, kai miestas nykt nenustoja.
Tokių idealistų Alytuj ir…
Komentaras
Tokių idealistų Alytuj ir dabar nemėgsta.Vienok buvęs galingas AENSK iš pirmų Lietuvoj galingas kombinatas gan meistriškai sugriautaa. Staiga ir galingai. Vėliau Alytuj kaip tradicija įmonių bankrotai. Kaip iš natų. Kaip kas nuo to turtėjo. Vienok 2017 metų kadencijoj, jei Alytaus rajonas dar prieš 10 mečius būt pradėję formuot pramonės parko pratesimą į rajono pusę, tuo met 100 ha ieškoję ir Alytuj kur dabar į Akmenę investuoja 0,5 milijardo investicijų į medinių gaminių gamybą šiuolaikinis analogas buvusiam AENSK, Alytus vėl būtų klestėjęs. Bet.. iki šiol nepalanki atmosfera strateginiam investuotojui su gerais atlyginimais. Geriau bus vergų kaimu, nei klestinčiu miestu.