Rug­sė­jo va­ka­ras Jau­ni­mo par­ke: vie­niems veik­los trūks­ta, ki­ti džiau­gia­si (4)

Jus­ti­na Go­lok­voš­čiū­tė
Kol rug­sė­jis dar le­pi­na va­sa­rą pri­me­nan­čia ši­lu­ma, va­ka­rų aly­tiš­kiai ne­lei­džia už­si­da­rę na­muo­se. Ne­ma­žai jų su­gu­ža į Jau­ni­mo par­ką, ku­rio erd­vės per pas­ta­ruo­sius po­rą me­tų bu­vo at­nau­jin­tos.
Kol rug­sė­jis dar le­pi­na va­sa­rą pri­me­nan­čia ši­lu­ma, va­ka­rų aly­tiš­kiai ne­lei­džia už­si­da­rę na­muo­se. Ne­ma­žai jų su­gu­ža į Jau­ni­mo par­ką, ku­rio erd­vės per pas­ta­ruo­sius po­rą me­tų bu­vo at­nau­jin­tos.
Kol rug­sė­jis dar le­pi­na va­sa­rą pri­me­nan­čia ši­lu­ma, va­ka­rų aly­tiš­kiai ne­lei­džia už­si­da­rę na­muo­se. Ne­ma­žai jų su­gu­ža į Jau­ni­mo par­ką, ku­rio erd­vės per pas­ta­ruo­sius po­rą me­tų bu­vo at­nau­jin­tos.

Įei­da­mas į par­ką nuo po­li­kli­ni­kos pu­sės iš­kart su­tin­ki žmo­nių – va­ka­rė­jant Dai­na­vos mik­ro­ra­jo­no gy­ven­to­jai ke­liau­ja pa­ve­džio­ti šu­nų.

Ki­ti po sa­vų veik­lų ir dar­bų Jau­ni­mo par­ko ta­ku ban­do nu­si­gau­ti iš vie­no mik­ro­ra­jo­no į ki­tą.

Ke­liau­jant ta­ku link vai­kų žai­di­mų aikš­te­lės, ga­li­ma pa­ste­bė­ti daug vy­res­nio am­žiaus mies­tie­čių, be­si­il­sin­čių ant suo­le­lių.

 

Vie­ną iš suo­liu­kų už­si­ė­mę trys se­no­liai aly­tiš­kiai: Ona, Ona ir Vy­tau­tas. Pa­kal­bin­ti jie dro­vi­si, sa­ko ei­ti pas jau­nes­nius, iš­kal­bin­ges­nius par­ko lan­ky­to­jus.

Vis­gi, ga­liau­siai min­ti­mis pa­si­da­lin­ti nu­spren­džia vie­na iš Onų, ku­ri pa­sa­ko­ja, kad su bi­čiu­liais čia at­ei­na be­veik kiek­vie­ną die­ną ir sten­gia­si kuo dau­giau pa­si­vaikš­čio­ti, apei­na po­rą ra­tų.

„Pa­tin­ka, kad par­ke yra kur at­si­sės­ti, kad gra­ži gam­ta, bet sen­jo­rams čia nė­ra ką veik­ti“, – sa­ko aly­tiš­kė.

Jos ma­ny­mu, vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms trūks­ta ren­gi­nių, ka­dan­gi vi­si par­ko įren­gi­niai ir aikš­ty­nai la­biau tin­ka jau­ni­mui, o pa­vė­si­nes ir­gi už­ima jau­ni­mas.

„Sen­jo­rai čia tik­rai no­rė­tų ir pa­šokt, ir pa­dai­nuot“, – juo­kia­si Ona. O jos ben­dra­var­dė sa­ko, kad sma­gu, jog čia ga­li at­ei­ti ir pa­ben­drau­ti su ki­tais žmo­nė­mis, su­si­pa­žin­ti: „Pa­si­da­li­nam pa­tir­ti­mis, se­no­liai sa­vo at­min­tį at­gai­vi­na, pa­sa­ko­da­mi jau­nys­tės nu­ti­ki­mus. Tik gai­la, kad anks­čiau žmo­nių dau­giau at­ei­da­vo, o da­bar smar­kiai su­ma­žė­jo. Se­nes­ni jau ne­be­pa­ei­na, o jau­nes­ni ei­na ten, kur įdo­miau.“

 

Jau nuo prie ta­ko sto­vin­čio suo­le­lio gir­dė­ti žai­di­mų aikš­te­lė­je žai­džian­čių vai­kų bal­sai, o pa­ė­jė­jus ar­čiau ma­to­si ir rū­pes­tin­gi juos pri­žiū­rin­čių tė­vų vei­dai. Vie­nos iš ak­ty­viai žai­di­mų aikš­te­le be­si­mė­gau­jan­čių mer­gai­čių ma­ma Dia­na pa­sa­ko­ja, kad par­ke ap­si­lan­ko ne­daž­nai, bet čia jai su duk­ra la­bai pa­tin­ka. O štai mer­gai­tė ma­mą nu­trau­kia, sa­ko: „Ne­la­bai, jau nu­si­bo­do, nes nė­ra nie­ko nau­jo.“

Dia­nos nuo­mo­ne, žai­di­mų aikš­te­lė tik­rai ge­ra, bet par­ke trūks­ta veik­lų, ku­rios su­jung­tų ten žai­džian­čius vai­kus, ji ma­no, kad ga­lė­tų bū­ti ani­ma­to­rių, or­ga­ni­zuo­jan­čių žai­di­mus ma­žie­siems lan­ky­to­jams. Tai­gi, už­si­ė­mi­mų trūks­ta ne tik sen­jo­rams.

 

O štai aly­tiš­kis Da­rius, aikš­te­lė­je lei­džian­tis lai­ką su duk­ry­te, sa­ko, kad Jau­ni­mo par­kas ge­ras ne tik vai­kams, bet vi­siems aly­tiš­kiams: „Vai­kams, aiš­ku, jis ypač ge­ras, nes pa­si­rū­pin­ta žai­di­mų aikš­te­le, pa­si­rū­pin­ta sau­gu­mu, pa­vyz­džiui, čia vi­sur gu­ma iš­klo­ta, ap­sau­gos ant kam­pų gu­mi­nės.“

Ir iš tie­sų, kol Da­rius kal­ba, jo dar vi­sai ma­ža duk­ra ro­po­ja ap­lin­kui, bet tė­tis ra­mus, mat ap­lin­ka – sau­gi. Aly­tiš­kis at­krei­pia dė­me­sį ir į ino­va­ci­jas, sa­ko, kad jam la­bai pa­tin­ka aikš­te­lė­je esan­tis in­te­rak­ty­vus žai­di­mas.

Vis dėl­to jis pa­ste­bi ir ką dar rei­kė­tų pa­keis­ti: „Ma­nau, kad su­tvar­ky­ti tą til­tą rei­kė­tų, nes at­va­žiuo­jant su vai­ku­čiu ve­ži­mė­ly at­ro­do, kad vai­kui dan­tu­kai iš­kris, rei­kia duot įsi­kąst kaž­ką gu­mi­nio.“

Pa­klau­sus, ką čia ga­li veik­ti vy­res­ni mies­te­lė­nai, Da­rius pri­si­me­na Gab­rie­liaus Liau­dans­ko-Sva­ro ini­cia­ty­va vy­ku­sius šach­ma­tų žai­di­mus, ta­da juo­kia­si, kad šach­ma­tus kaž­kas pa­vo­gė ir pa­va­di­na tai žmo­giš­kuo­ju ab­sur­du.

 

Ki­ta­me aikš­te­lės kam­pe su duk­ra žai­džia ma­ma Si­mo­na. Ji pa­sa­ko­ja, kad veik­lų čia aps­tu: krep­ši­nio aikš­te­lė, tin­kli­nio aikš­te­lė, daug ta­ke­lių pa­si­vaikš­čio­ji­mui. „Džiau­gia­mės, kad ar­ti gy­ve­nam“, – sa­ko aly­tiš­kė ir pa­sa­ko­ja, kad čia lan­ko­si be­veik kiek­vie­ną die­ną.

Pa­klau­sus, ką ga­li veik­ti vy­res­ni aly­tiš­kiai, ku­rie į par­ką at­ei­na ne su vai­kais, Si­mo­na sa­ko pa­ste­bin­ti įvai­rių lais­va­lai­kio ga­li­my­bių: „Ma­čiau, kad daug žmo­nių at­ei­na pa­si­vaikš­čio­ti su šiau­rie­tiš­ko­mis laz­do­mis, ap­su­ka ke­lis ra­tus, at­si­sė­da, ben­drau­ja. Tik­rai ma­tau daug vy­res­nio am­žiaus žmo­nių.“

Pas­kui pa­mąs­čiu­si pri­du­ria, kad gal­būt trūks­ta veik­los pa­aug­liams, vie­tos pa­si­sė­dė­ji­mams, o kar­tu ir di­des­nio vai­kų aikš­te­lės ap­sau­go­ji­mo, ste­bė­ji­mo, ka­dan­gi la­bai grei­tai vis­kas bū­na ap­ra­šy­ta, api­pieš­ta ar su­ga­din­ta.

Ir nors ma­ty­ti, kad die­nos me­tu Jau­ni­mo par­ką sau­go po­li­ci­ja, ku­ri su­ka ra­tus ap­link pa­grin­di­nes su­si­bū­ri­mo vie­tas, nak­ti­mis at­si­ve­ria vi­sos ga­li­my­bės nio­ko­ti jo tur­tą.

 

Ke­liau­jant pro ried­len­čių par­ką spor­tuo­jan­čių žmo­nių kol kas ne­ma­ty­ti nei ant ram­pų, nei vir­šu­je ant tre­ni­ruok­lių. Už­tat akis pa­trau­kia ma­žiau daž­nas vaiz­das – aly­tiš­kė, nuo par­ko obe­lų be­si­ren­kan­ti vai­sius. Ji pri­sis­ta­to kaip Al­do­na ir pa­sa­ko­ja, kad ne­la­bai mėgs­ta Jau­ni­mo par­ką: „At­ei­nu čia tik to­dėl, kad ar­ti gy­ve­nu. Man daug la­biau prie šir­dies yra Mies­to so­das, ta gam­ta la­biau pa­tin­ka, tik kad ten per to­li taip nu­ei­ti.“

Mo­te­ris obuo­liau­da­ma sa­ko, kad nė­ra čia ką veik­ti ir de­da obuo­lius į pin­ti­nę, ta­čiau ne­ma­žą da­lį aly­tiš­kių ši veik­la tik­riau­siai vi­sai nu­ste­bin­tų ir pa­si­ro­dy­tų sma­gi.

 

Kai ku­rie aly­tiš­kiai į par­ką iš­ei­na tie­siog pa­si­vaikš­čio­ti. Jus­ti­nos Go­lok­voš­čiū­tės nuotr.

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.