Vytautas Žilionis-Linelis

„Mylėjo Lietuvą ir viduje buvo laisvas“

Į amžinojo poilsio vietą Alytaus Daugų g. kapinėse, rugpjūčio 30-osios popietę palydėtas rezervinis partizanas, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Dainavos apygardos vadas, karys savanoris dimisijos kapitonas Vytautas Žilionis-Linelis. Jis Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanų gretas papildė būdamas šešiolikmečiu. Atgimimo metais ir po Nepriklausomybės paskelbimo 1990-aisiais V. Žilionis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.

„Netekome didžio žmogaus. Vytautas Žilionis buvo paskutinis Lietuvos partizanas, kuris gyveno Alytuje, o kartu su Dainavos apygardos Šarūno būrio partizanais už laisvę kovojo Lazdijų krašte. Tikėtina, kad ir paskutinis Dainavos apygardos partizanas“, – kalbėjo Vytuolis Valūnas, buvęs Alytaus savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas, šiuo metu dirbantis Nacionalinėje švietimo agentūroje ir besidomintis Krašto apsaugos savanoriškomis pajėgomis.

95-erių metų Dzūkijos krašto patriotas amžinam poilsiui atgulė netoli savo žmonos Birutės. 

V. Žilionis gimė ir augo Seirijų (Lazdijų r.) krašte. Tėvai ūkininkavo 10 hektarų žemės sklype, tėvas buvo įvaldęs kalvio amatą. Su vyresne seserimi Emilija tautiškai susipratusių tėvų buvo auklėjami patriotiškai.

Jau keturiolikamečiui Vytautui 1944 metais teko turėti reikalų su partizanais. Penkiolikmetis nešė į tėvo kalvę remontuoti partizanų ginklus. 1946 metais kartu su tėvu davė Lietuvos rezervinių partizanų priesaiką. Rezerviniai partizanai buvo aktyviai su ginklu veikusių partizanų rėmėjai, pačių partizanų vadinti įvairiai – slapukais, rėmėjais, ryšininkais. Bunkeriuose gyvenantys partizanai, reikalui esant, rezervinius pasitelkdavo ir į kovas. Ir Vytautui už laisvę ir Nepriklausomybę teko padaryti tokių darbų, už kuriuos galėjo sumokėti gyvybe.

1952 metais V. Žilionis buvo paimtas į sovietų kariuomenę. Žmonės neišdavė, kad Vytautas yra partizanas, o jis 1946 metais duotos priesaikos nesulaužė. Apie jo partizaninę veiklą prieš sovietus ilgą laiką nebuvo žinoma. 

Po dviejų metų tarnybos, sugrįžo į gimtąjį kaimą, vedė savo kaimo mergaitę Birutę. Įsikūrė Alytuje, savuose namuose Per­lojos gatvėje užaugino tris vaikus. Pasak V. Valūno, kalbėdamas jis pabrėždavo, kad Lietuvą visada nešiojo širdyje ir nieko nesibijojo. Dirbo autobuso, sunkvežimio vairuotoju, tekintoju Alytaus mašinų gamykloje, vėliau tapusioje bendrove „Astra“. 

Specialiomis staklėmis padarė Gedimino vilką, kurį įkurdino savo namų kieme prie pasistatytos simbolinės Gedimino pilies. Niekas nesikabino, nieko ir jis nepaisė. Vytis jo kambaryje visada buvo prie Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapių bei kitos tautinės atributikos. Ir vaikus Vytautas ugdė ta pačia dvasia.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, apie atliktus žygdarbius Vytautas Žilionis-Linelis. kalbėjo retai. Atgimimo metais jis aktyviai dalyvavo tautinio atgimimo renginiuose, visuomeninėje veikloje, visada pabrėždamas ištikimybę Lietuvai. V. Žilionis prisidėjo prie paminklo Dainavos apygardos partizanams pastatymo Alytuje, atstatant Bestraigiškės miške, Šarūno rinktinės vadavietės bunkerį bei kitų darbų.

„Partizanas Vytautas Žilionis-Linelis buvo kuklus, bet jo žygiai verti tautos pagarbos. Laimingas jis buvo žmogus, nes mylėjo Lietuvą ir viduje buvo laisvas“, – teigė V. Valūnas.