Val­džios „grie­ti­nė­lė“ pir­mą­kart ig­no­ra­vo Me­tų žmo­gų

Taip nu­ti­ko pir­mą kar­tą per vi­sus Auk­si­nės plunks­nos teikimo metus – beveik tris de­šimt­me­čius. 

Pir­mą­kart me­ras ne­pa­spau­dė ran­kos Me­tų žmo­gui.

Bū­tent dabartinio Metų žmogaus, buvusio miesto savivaldybės vyriausiojo ar­chitekto Arūno Grigaičio ko­va už mies­to ir mies­tie­čių in­te­re­sus jam kai­na­vo at­si­svei­ki­ni­mą su darbu sa­vi­val­dy­bė­je. Bū­tent už tai jis pel­nė žur­na­lis­tų ap­do­va­no­ji­mą. Ir, ko ge­ro, už tai pa­ty­rė ig­no­ra­vi­mą ne tik jis, bet ir žurnalistai. Tik klau­si­mas, kas pa­ty­rė pra­lai­mė­ji­mą?
 

La­bai ge­rai pri­si­me­nu 1995-uo­sius, kai iš­rin­ko­me pir­mą Me­tų žmo­gų ir su­ma­nė­me jį ap­do­va­no­ti per Aly­taus gim­ta­die­nio šven­tės ofi­cia­liąją da­lį ar­ba jos ati­da­ry­mą. Ko­dėl bū­tent tuo me­tu? Ogi no­rė­jo­si, kad mū­sų Me­tų žmo­gus bū­tų pa­ger­bia­mas taip pat, kaip  ir as­me­nys, ku­riems ap­do­va­no­ji­mus su­tei­kia mies­to val­džia.

Tuo­met mies­tui va­do­va­vo Do­bi­las Kur­ti­nai­tis. Ir ta­da, pa­sa­ky­čiau, kaip ir vi­sa­da, žur­na­lis­tų ir val­džios ke­liai var­dan tie­sos pa­ieš­kų, kai ku­rių fak­tų at­sklei­di­mo iš­si­sky­rė.

Tad tu­rė­jo­me min­čių, kad žur­na­lis­tams ant pa­grin­di­nės šven­tės sce­nos kar­tu su val­džios no­ri­mais pa­gerb­ti as­me­ni­mis teik­ti Me­tų žmo­gaus ti­tu­lo ne­bus leis­ta. Bu­vo­me ma­lo­niai nu­ste­bin­ti Aly­taus val­di­nin­kų re­ak­ci­ja – dar vie­nas ap­do­va­no­ji­mas tik pa­gy­vins šven­tės ati­da­ry­mą, o žur­na­lis­tų ap­do­va­no­ji­mas taps lau­kia­ma in­tri­ga.

Ge­rai pri­si­me­nu ir tuos me­tus, kai teik­ti Auk­si­nę plunks­ną iš­rink­tam Me­tų žmo­gui  bu­vo ne­leis­ta jau į Am­ži­ny­bę iš­ke­lia­vu­siam il­ga­me­čiam  „Aly­taus nau­jie­nų“ re­dak­to­riui Ro­mui Bur­bai. Te­ko šią mi­si­ją at­lik­ti man vie­nai, kaip Lie­tu­vos žur­na­lis­tų są­jun­gos Aly­taus sky­riaus pir­mi­nin­kei. Ko­le­gai ne­suteikta teisė lip­ti ant gar­bin­gos šven­tės ati­da­ry­mo sce­nos, nes vie­ti­niams val­di­nin­kams ne­pa­ti­ko vie­ši­na­mi kai ku­rie, kaip vė­liau pa­aiš­kė­jo, ir tei­sė­sau­gi­nin­kus su­do­mi­nę jų „dar­be­liai“. Tuomet mies­tui va­do­va­vo Čes­lo­vas Dau­gė­la. Jis yra kol kas vie­nin­te­lis Aly­taus mies­to meras, ku­ris dar­bo ka­bi­ne­tą tu­rė­jo pa­lik­ti  su tei­sėt­var­kos struk­tū­rų pa­gal­ba.

Per „Auk­si­nės plunks­nos“ tei­ki­mo lai­ko­tar­pį pa­si­kei­tė sep­ty­ni me­rai. Net nuo va­di­na­mų­jų Dau­gė­los lai­kų iki da­bar­ti­nio mies­to gim­ta­die­nio dėl Me­tų žmo­gaus ap­do­va­no­ji­mų laureato jo­kių nesu­si­pra­ti­mų ne­bu­vo ki­lę.

Aly­taus žur­na­lis­tų ap­do­va­no­ti Me­tų žmo­nės:

1995 m. – Ze­no­nas Bul­ga­ko­vas,  pir­mas Aly­taus fo­to­gra­fas, ku­riam Tarp­tau­ti­nė me­ni­nės fo­to­gra­fi­jos fe­de­ra­ci­ja su­tei­kė fo­to­me­ni­nin­ko var­dą.
1996 m. – Vy­tau­tas Ju­ne­vi­čius už re­mia­mus Aly­tų gar­si­nan­čius spor­to ir kul­tū­ros ren­gi­nius.
1997 m. – Gied­rė Bul­ga­ko­vie­nė už kul­tū­ros tra­di­ci­jų puo­se­lė­ji­mą Jur­gio Kun­či­no vie­šo­į­o­je bib­lio­te­ko­je.
1998 m. – Jur­gis Kras­nic­kas už tvir­tą pi­lie­ti­nę ir vi­suo­me­ni­nę po­zi­ci­ją.
1999 m. – Ja­nu­a­ras Ma­tu­tis už ap­gin­tą sa­vo pi­lie­ti­nę  po­zi­ci­ją.
2000 m. – Ro­lan­das Ža­kas už kan­trų dar­bą aly­tiš­kių la­bui sta­tant mies­to va­ly­mo įren­gi­nius.
2001 m. – Gin­ta­ras Stau­čė už pa­ra­mą jau­nie­siems mies­to fut­bo­li­nin­kams.
2002 m. – Ri­man­tas En­dri­jai­tis už Aly­taus krep­ši­nio ko­man­dos iš­ko­vo­tą tre­či­ą­ją vie­tą ša­lies krep­ši­nio ly­go­je.
2003 m. – Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius už iš­sau­go­tus tei­sin­gu­mo ir at­sa­ko­my­bės prin­ci­pus.
2004 m. – Li­li­ja ir Kęs­tu­tis Ber­na­ta­vi­čiai už pir­mą kar­tą mies­te su­reng­tą tarp­tau­ti­nį spor­ti­nių šo­kių fes­ti­va­lį.
2005 m. –  Kęs­tu­tis Pta­kaus­kas  už Aly­tu­je su­reng­tą pir­mą  tarp­tau­ti­nę bon­sų pa­ro­dą.
2006 m. – Si­gi­tas Le­o­na­vi­čius už va­do­vau­ja­mos bendrovės „Traidenis“ ga­mi­niais iš­gar­si­ntą Aly­tų už­sie­ny­je ir po di­de­lės ne­lai­mės at­sta­ty­tą įmo­nę.
2007 m. – Auš­ra Mi­ka­laus­kie­nė ir Vi­li­ja Ra­ma­naus­kie­nė už  kū­ry­bi­nės idė­jas  puo­šiant mies­tą bal­to­mis ro­žė­mis.
2008 m. – Ja­nė Liut­kie­nė už jos mo­ki­nių lai­mė­ji­mus res­pub­li­ki­nė­se ir tarp­tau­ti­nė­se olim­pia­do­se.
2009 m. – Da­lia Ma­tu­kie­nė už su­bur­tą Aly­taus ini­cia­ty­vų ko­man­dą.
2010 m. – Se­mio­nas Bon­da­re­vas už pa­sau­li­nio gar­so fir­moms tei­kia­mą „Ast­ro­je“ pa­ga­min­tą pro­duk­ci­ją, fi­nan­si­nę pa­ra­mą spor­to ren­gi­niams.
2011 m. – Ire­na Sed­lec­kai­tė už mies­to ben­druo­me­nės vie­šų­jų in­te­re­sų gy­ni­mą.
2012 m. – Kas­ty­tis Pa­vi­lo­nis už mies­te ren­gia­mus tarp­tau­ti­nius spor­ti­nių ėji­mų fes­ti­va­lius.
2013 m. – bro­liai dai­li­nin­kai Al­gir­das ir Re­mi­gi­jus Ga­ta­vec­kai už mies­to gar­si­ni­mą res­pub­li­ki­nė­se šiuo­lai­ki­nio me­no pa­ro­do­se.
2014 m. – Re­das Dir­žys už su­bur­tą mies­to ben­druo­me­nę iš­sau­gant Dai­lės mo­kyk­lą.
2015 m. – Pet­ras Zam­blaus­kas už gy­ven­to­jų su­bū­ri­mą keis­ti val­džios spren­di­mus.
2016 m. – Jo­nas Jo­nuš­ka už Aly­taus ran­ki­nin­kų ko­man­dos iš­ko­vo­tą pir­mą­ją vie­tą Lie­tu­vos ran­ki­nin­kų tur­ny­re.
2017 m. – Ro­ber­tas Vit­kaus­kas (UAB „Dzū­kų ai­niai“ di­rek­to­rius)  už ino­va­ty­vias ini­cia­ty­vas tvar­kant Aly­taus cen­trą ir ja­me sta­tant mo­der­nius pa­sta­tus. 
2018 m. – gy­dy­to­jas Si­gi­tas Kat­ke­vi­čius už tarp­tau­ti­niuo­se, pa­sau­li­niuo­se  plau­ki­mo tur­ny­ruo­se iš­ko­vo­tas aukš­tas pri­zi­nes vie­tas.
2019 m. –  „Glass LT“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Gied­rius Jac­kū­nas už ga­my­bos plėt­rą Aly­tu­je.
2020 m. – Aly­taus „Dre­vi­nu­ko“ ir „Sa­ka­lė­lio“ mo­kyk­lų tė­vų ben­druo­me­nių at­sto­vai už pi­lie­ti­nę po­zi­ci­ją gi­nant vai­kų in­te­re­sus.
2021 m. – me­di­kas Val­das Mar­cin­ke­vi­čius už jo ir vi­sų Aly­taus li­go­ni­nės dar­buo­to­jų su­vie­ny­tas jė­gas ko­vo­jant su ko­vi­do pan­de­mi­ja.
2022 m. – Kle­men­ti­na Gruz­die­nė už su­tei­kia­mą di­de­lę pa­gal­bą sun­kio­mis li­go­mis ser­gan­tiems vai­kams.
2023 m. – Lai­mu­tė Bra­dū­nie­nė už nuo­la­ti­nę ir il­ga­lai­kę sa­va­no­rys­tę  Aly­tu­je vei­ku­sia­me ka­ro pa­bė­gė­lių iš Uk­rai­nos cen­tre.