Ūkininkas Martynas: „Gal kaip italams derlių mums nuims talkininkai iš kitų šalių?“

Kaip tokias žemės ūkio finansavimo prognozes vertina Dzūkijos žemdirbiai?
Kalbiname Kalesninkų (Alytaus r.) kaime ūki­nin­kaujantį Martyną Peckų.

– Martynai, ar jus gąsdina tokios Briuselio prognozės? Kita vertus, finansavimas mažėja, tačiau traktorių rinka Lietuvoje pati aktyviausia Europoje...

– Bus kaip bus, nenoriu spėlioti. Manau, kaip dirbome anksčiau, taip dirbsime ir ateityje. Bet kokia parama ūkininkui yra svarbi, mes ją vertiname nevienareikšmiškai, jeigu ji, žinoma, padeda ūkio plėtrai. Esminis klausimas Lietuvai lieka tiesioginių išmokų suvienodinimas tarp ES šalių ir visos paramos teisingesnis paskirstymas.

Dėl visos kaimo plėtros man sunku kalbėti. Nesakau, kad nestebiu šalies politinio ar kultūrinio gyvenimo, tačiau kai šešiolika valandų per parą dirbi laukuose, ta kultūra nelabai berūpi. Gal ateis geresni laikai, tada, kaip ir tie italai, kuriems derlių nuima talkininkai iš kitų šalių, važiuosime į Operos ir baleto teatrą klausytis Mocarto simfonijų.

Dėl traktorių rinkos duomenų neturiu, bet logiška, kad mūsų krašte ji gana aktyvi. Nėra ko lyginti mus su vokiečiais, kurie turi senas ūkininkavimo tradicijas ir pačią geriausią pasaulio techniką. Mūsų gi ūkininkai iki šiol dar daug kur naudoja rusišką ar baltarusišką techniką.

– Esate fizikos mokslų daktaras, parašėte ne vieną mokslinį straipsnį, kada vėl grįšite prie lazerių tyrinėjimų?

– Kol kas negrįšiu, nes turiu pakankamai darbų savo tėviškėje. Man tėvų, senolių žemė yra labai brangi, jos atgavimas nepriklausomybės pradžioje man asocijuojasi su Lietuvos valstybės atkūrimu.

Atvirai sakant – fizikai geri ūkininkai. Žemės ūkio ministerijai vadovavęs I. Hofmanas taip pat yra fizikas, mokslų daktaras.

– Kiti mūsų šalies kraštų ūkininkai rengia derliaus pabaigtuves, kada tokią šventę surengs Alytaus rajono ūkininkai?

– Nesu Ūkininkų sąjungos narys, nežinau konkrečios datos, bet man darbai laukuose nesibaigia.

Vėlyvosios pavasario šalnos gerokai pakoregavo rapsų derlių – iš hektaro kūlėme 1,3 tonos, o mūsų žemės jų gali išauginti ir keturias tonas, kviečių derliumi nesiskundžiu – kūlėme po šešias tonas iš hektaro. Dar daug darbų laukia sėklininkystės ūkyje.