„Telegramׅ“ avinėlio kalbėjimai

Paryžiaus prokurorė Laure Beccuau po teismo sprendimo nurodė, kad į Prancūziją privačiu lėktuvu atskridusiam pilietybes kolekcionuojančiam (Rusijos, Prancūzijos, vienos Karibų jūros valstybės) rusų kilmės verslininkui buvo pateikti šeši kaltinimai ir jis privalės stoti prieš Prancūzijos teismą. Tyrimą dėl „Telegramׅ“ ir P.Durovo veiklos prancūzų teisėsauga pradėjo prieš kelerius metus, todėl, žiniasklaidos teigimu, skrisdamas į Paryžių P.Durovas galėjo numanyti, kad jo sulaikymas prie lėktuvo trapo – labai tikroviška perspektyva. Esminė verslininkui pateikiama pretenzija - „Telegramׅ“ koduotas algoritmas, neleidžiantis teisėsaugai be pastangų pasiekti abonentų, taip pat ir nusikaltėlių, susirašinėjimo turinį. Tokios pretenzijos esmingai nesiskiria nuo tų, kurios anksčiau buvo pateikiamos Markui Zuckerbergui („Meta“, „Facebook“) bei kitų pranešimų platformų savininkams. Esminis P.Durovo bylos skirtumas nuo kitų yra tas, kad pirmąsias pretenzijas jis išgirdo ne demokratijos lopšiu save laikančioje Prancūzijoje, o gimtinėje Rusijoje, kada šios šalies saugumiečiai pareikalavo, kad „Telegramׅ“ perduotų jiems pranešimų dekodavimo raktus. 

P.Durovas tąsyk pompastingai emigravo iš Rusijos ir ilgėliau gyveno Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai). Vis dėlto rusų žurnalistai tyrinėtojai nustatė, kad vertinant duomenis iš nutekintos Rusijos pasienio apsaugos duomenų bazės, jis po „emigracijos“ Rusijoje lankėsi bent penkias dešimtis kartų. Tačiau liko laisvas ir nepatyrė politinio kalinio dalios, kaip tūkstančiai kitų bendrataučių. Tačiau kitą savo sukurtą ar labiau nuo „Facebook“ nukopijuotą Rusijoje itin populiarų socialinį tinklą „V kontakte“ jis perdavė Kremliui artimiems žmonėms, o „Telegramׅ“ platformoje, turinčioje daugiau nei milijardą vartotojų daugiausiai buvusios Sovietų Sąjungos šalyse (Europoje jų – tik 5–6 milijonai), ėmėsi Rusijos valdžiai palankių priemonių, ribojant  kalėjime žuvusio Aleksejaus Navalno bei kitų opozicijos veikėjų saviraišką. Tokia esą buvusi P. Durovo laisvės Rusijoje kaina.  

Prancūzai šiuo požiūriu žengė žingsnį toliau. Tarp šešių P.Durovui pateiktų prokurorų kaltinimų – ne tik pretenzijos, kad „Telegramׅ“ galimybėmis aktyviai naudojasi terorizmu, vaikų pornografija ir kitais sunkiais nusikaltimais užsiimantys asmenys, apie kuriuos policija norėtų žinoti daugiau nei žino dabar. T

urbūt sunkiausias kaltinimas, kad „Telegramׅ“ prisidėjo, kad kažkam padėtų „sudaryti sąlygas neteisėtam sandoriui“. Kitaip tariant, tai pretenzija ne dėl prasto pranešimų turinio administravimo, o apie tai, kad pati platforma buvo sukurta taip, kad  galimi nusikaltėliai galėtų jas naudoti savo tikslams. Jeigu prancūzų prokurorams šią teisinę pretenziją pavyks įrodyti teisme (nebūtinai tai įvyks), šitai gali pakeisti globalaus diskurso apie žodžio, saviraiškos bei susirašinėjimo laisvę, išpopuliarėjusioje globaliose medijų platformose, turinį. Nereguliuojamos laisvės apologetai, tvirtinantys, esą „ne paštas kaltas, jeigu kažkas laiškuose reiškia nusikalstamas intencijas“ turės prisičiaupti. Juolab ir šiuo atveju aiškėja svarbi kadaise retrogradu vadinto Lietuvos Sąjūdžio politiko ir pirmojo nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo įžvalga. 

Kada Europos parlamentas (A.Saudargas buvo jo narys) svarstė globalių medijų reglamentavimo nuostatas , dėl to įsiaudrinę kai kurie lietuvių žurnalistai kalė prie kryžiaus tuos europarlamentarus iš Lietuvos, kurie pasisakė už reglamentavimą. A.Saudargas tąsyk nesislėpdamas sakė: „Jūs apie ką, apie žodžio laisvę „Google“? P.Durovo istorijos kontekste „Meta“ („Facebook“) įkūrėjas M.Zuckerbergas pripažino, kad COVID-19 pandemijos metu jo darbuotojai manipuliavo vartotojų pateikiama informacija apie ligą, skiepus ir daugelyje šalių įvestą karantiną. Kitaip tariant, tradicinę žiniasklaidą nukonkuravusioms globalioms medijų platformoms esmė nepasikeitė – neatsirado daugiau diskusijų skaidrumo, ydos dėl saviraiškos laisvės  suglobalėjo, tačiau liko tos pačios. 

Ir P. Durovas šiuo požiūriu – ne avinėlis.