Tai­va­no par­la­men­to pir­mi­nin­kas apie ka­ro Uk­rai­no­je pa­mo­kas: su­pra­to­me, kad mums pa­dės tiek, kiek pa­dė­si­me pa­tys sau (0)

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ki­ni­ja Tai­va­ną ly­giai taip pat lai­ko sa­vo pro­vin­ci­ja kaip ir Uk­rai­ną Ru­si­ja, sa­ko Tai­va­no par­la­men­to pir­mi­nin­kas You Si-Ku­nas. Sa­los po­li­ti­kas ti­ki­na, kad Tai­va­nas ste­bi si­tu­a­ci­ją Uk­rai­no­je ir mo­ko­si svar­biau­sių pa­mo­kų, vi­sų pir­ma – kad ag­re­si­jos at­ve­ju bū­ti­na stip­ri ly­de­rys­tė.

Y. Si-Ku­nas pra­ėju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je vie­šė­jo Lie­tu­vo­je, siek­da­mas to­liau stip­rin­ti pas­ta­rai­siais me­tais šil­tė­jan­čius Tai­pė­jaus ir Vil­niaus po­li­ti­nius bei eko­no­mi­nius san­ty­kius. Drau­giš­kas ry­šys tarp vals­ty­bių už­si­mez­gė Lie­tu­vai iš­reiš­kus ak­ty­vų pa­lai­ky­mą Tai­va­no de­mo­kra­tijai, lei­dus ša­ly­je ati­da­ry­ti Tai­va­nie­čių at­sto­vy­bę – sa­los, o ne jos sos­ti­nės Tai­pė­jaus pa­va­di­ni­mu.

Toks žings­nis už­rūs­ti­no Tai­va­ną sa­vo da­li­mi lai­kan­čią Ki­ni­ją, esą Lie­tu­va pa­žei­dė „Vie­nos Ki­ni­jos po­li­ti­ką“. Dėl to be­veik nu­trū­ko Ki­ni­jos ir Lie­tu­vos pre­ky­bos ry­šiai. Sa­vo ruož­tu su Tai­va­nu jie pa­ma­žu tvir­tė­ja, lau­kia­ma Lie­tu­vo­je ža­da­mų Tai­pė­jaus in­ves­ti­ci­jų.

Ma­tant šį ir ki­tus sa­va­ran­kiš­kos po­li­ti­kos pa­vyz­džius nuo­gąs­tau­ja­ma, kad Tai­va­nas ga­li tap­ti dar vie­nu gin­kluo­to kon­flik­to ži­di­niu pa­sau­ly­je: Ki­ni­ja lai­ko Tai­va­ną sa­vo te­ri­to­ri­jos da­li­mi ir net ža­da vie­ną die­ną pri­rei­kus už­grob­ti jį jė­ga, nuo­lat prie­ši­na­si bet ko­kiems sa­los tarp­tau­ti­nio pri­pa­ži­ni­mo po­žy­miams.

Kol kas Ki­ni­ja ste­bi Ru­si­jos ka­ro veiks­mus Uk­rai­no­je ir ver­ti­na sa­vo ga­li­my­bes vyk­dy­ti pa­na­šų pla­ną. Iš Krem­liaus in­va­zi­jos mo­ko­si ir Tai­pė­jus – apie iš­mok­tas pa­mo­kas, taip pat Ki­ni­jos po­žiū­rį į Tai­va­ną bei Pe­ki­no ir Mask­vos san­ty­kius Y. Si-Ku­nas sa­vo įžval­go­mis pa­si­da­li­no su EL­TA.

 

Tai­va­no ir Ki­ni­jos san­ty­kiai pa­na­šūs į Ru­si­jos ir Uk­rai­nos

Anot Y.Si-Ku­no, Tai­va­no ir Ki­ni­jos san­ty­kiai iš­ties tu­ri la­bai daug pa­na­šu­mų į Krem­liaus veiks­mus bu­vu­sių po­so­vie­ti­nių vals­ty­bių at­žvil­giu. Pe­ki­nas Tai­va­ną, kaip ir Mask­va Uk­rai­ną ar Lie­tu­vą, sa­ko jis, ma­to kaip vien sa­vo įta­kos sri­tį, sa­vą te­ri­to­ri­ją.

„San­ty­kiai la­bai pa­na­šūs. Prieš in­va­zi­ją į Uk­rai­ną Ru­si­jai bu­vo svar­bu pa­brėž­ti, kad Uk­rai­na ne­tu­ri su­ve­re­ni­te­to. Tą pa­tį su Tai­va­nu de­monst­ruo­ja Ki­ni­ja. Uk­rai­na, be to, yra ir Jung­ti­nių Tau­tų na­rė, bet Ru­si­ja tvir­ti­na, kad Uk­rai­na yra jos da­lis. Ki­ni­ja Tai­va­no at­žvil­giu da­ro tą pa­tį“, – pa­sa­ko­jo Y.Si-Ku­nas.

„Tai­va­no, ki­taip nei Uk­rai­nos, nė­ra Jung­ti­nė­se Tau­to­se. Bet ren­ka­me sa­vo pre­zi­den­tą, tu­ri­me kon­sti­tu­ci­ją, že­mę ir žmo­nes“, – tę­sė jis.

Tai­va­no po­li­ti­kas pa­brė­žė, jog Pe­ki­nas ne­ga­li pri­pa­žin­ti sa­los su­ve­re­ni­te­to, no­ri į ją įsi­verž­ti.

„To­dėl Ki­ni­ja vi­suo­met tvir­ti­na, kad Tai­va­nas yra jos da­lis, kas nė­ra tie­sa“, – ti­ki­no jis.

Y.Si-Ku­nas svars­tė, kad Ki­ni­jos po­žiū­ris – rei­ka­lau­ti vi­sų pri­tar­ti jų po­li­ti­kai ir bū­ti pa­sau­ly­je do­mi­nuo­jan­čia jė­ga – pa­rem­tas dar prieš Kris­tų Ha­nų im­pe­ra­to­rių di­nas­ti­jos tra­di­ci­ja. Pa­sak jo, Ha­nai, Ki­ni­jo­je vie­nin­te­liu ti­kė­ji­mu įtvir­ti­nę kon­fu­cia­niz­mą, griež­tai at­me­tė bet ko­kias ki­tas re­li­gi­jas ir fi­lo­so­fi­jas bei per­se­kio­jo jas iš­pa­žįs­tan­čius.

„Bū­tent iš čia ky­la ki­niš­ka „vil­ko ka­rio“ di­plo­ma­ti­ja“, – ti­ki­no Y.Si-Ku­nas.

Vie­no ki­nų vai­dy­bi­nio fil­mo var­du pa­va­din­ta „vil­ko ka­rio“ di­plo­ma­ti­jos są­vo­ka pri­ski­ria­ma iš­skir­ti­nai Xi Jin­pin­go val­do­mai Ki­ni­jai. Ja api­brė­žia­ma ag­re­sy­vi ir kom­pro­mi­sų ne­pri­pa­žįs­tan­ti Pe­ki­no re­to­ri­ka.

 

Iš ka­ro Uk­rai­no­je iš­mo­ko, kaip svar­bu ge­bė­ti gin­tis pa­tiems

Tai­va­nas, kaip ir Ki­ni­ja, taip pat ak­ty­viai se­ka bei ana­li­zuo­ja įvy­kius Uk­rai­no­je, re­mia Ky­ji­vą. Anot Y.Si-Ku­no, Tai­va­nas pa­čio­je in­va­zi­jos pra­džio­je pri­si­jun­gė prie tarp­tau­ti­nių sank­ci­jų ir už­drau­dė sa­vo pus­lai­di­nin­kių pro­duk­tų eks­por­tą į Ru­si­ją. Be to, ti­ki­na Tai­va­no par­la­men­to pir­mi­nin­kas, pa­tys tai­va­nie­čiai per pir­mą ka­ro mė­ne­sį pa­au­ko­jo virš 14 mln. JAV do­le­rių ka­ro pa­bė­gė­lius pri­iman­čioms Uk­rai­nos kai­my­nėms, įskai­tant ir Lie­tu­vą.

Vis­gi Y.Si-Ku­nas pa­žy­mė­jo, kad ste­bint ka­rą Uk­rai­no­je, sa­lo­je vi­sų pir­ma su­pras­ta, kaip svar­bu už­pul­tai vals­ty­bei nu­ož­miai gin­tis, o jos po­li­ti­niams ly­de­riams tvir­tai va­do­vau­ti ša­liai. Tai­va­ną, pa­ste­bi Y.Si-Ku­nas, įkvė­pė Uk­rai­nos pre­zi­den­to Vo­lo­dy­my­ro Ze­lens­kio, at­si­sa­kiu­sio iš­vyk­ti iš ša­lies pra­si­dė­jus ka­rui, pa­vyz­dys.

„Tre­či­ą­ją Krem­liaus in­va­zi­jos die­ną (va­sa­rio 26 d.) JAV siū­lė­si eva­kuo­ti pre­zi­den­tą Ze­lens­kį. Jei jis bū­tų iš­vy­kęs iš ša­lies, Uk­rai­na jau bū­tų nu­kau­ta. V.Ze­lens­kis li­ko tvir­tai sto­vė­ti sa­vo ša­lies že­mė­je ir tai pa­kei­tė vi­so pa­sau­lio po­žiū­rį į Uk­rai­ną“, – tei­gė jis.

Anot jo, to­kį už­pul­tos ša­lies ly­de­rio ryž­tą pa­sau­lio de­mo­kra­tijos įver­ti­no, pra­dė­jo ak­ty­viai tiek­ti gin­klus, hu­ma­ni­ta­ri­nę pa­gal­bą, o JAV, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ir kt. vals­ty­bės kvie­tė V.Ze­lens­kį kal­bė­ti sa­vo par­la­men­ta­rams.

„Jis ta­po did­vy­riu, už­si­tik­ri­no pa­sau­lio pa­ra­mą. Štai ką Tai­va­nas vi­sų pir­ma tu­rė­tų su­pras­ti ir įsi­sa­vin­ti“, – sa­kė Y.Si-Ku­nas.

„Ki­taip ta­riant, jei Uk­rai­na ne­bū­tų bu­vu­si pa­jė­gi pa­dė­ti pa­ti sau, ji jau bū­tų griu­vu­si. Ma­no­me, kad pa­gal­bos su­lau­kia tie, ku­rie vi­sų pir­ma ge­ba pa­dė­ti pa­tys sau. Tuo­met de­mo­kra­tijos vi­sa­me pa­sau­ly­je pa­dės Tai­va­nui taip pat“, – pa­žy­mė­jo Tai­va­no par­la­men­to pir­mi­nin­kas.

 

Ne­abe­jo­ja, kad Ki­ni­ja ir to­liau rems Ru­si­ją

Pe­ki­nas ir Krem­lius dar prieš pas­ta­ra­jam už­puo­lant Uk­rai­ną, kar­tu pa­skel­bė apie „be­ri­bę“ drau­gys­tę, Ki­ni­jo­je sklei­džia­mos Ru­si­jai pa­lan­kios ži­nu­tės, griež­tai smer­kia­mos Va­ka­rų pa­skelb­tos sank­ci­jos ir pa­grin­di­ne ka­ro kal­ti­nin­ke įvar­di­ja­ma NA­TO.

Vis dėl­to, svars­to­ma, jog Pe­ki­nas at­si­sa­ko la­biau rem­ti Mask­vą, siek­da­mas pats iš­veng­ti va­ka­rie­tiš­kų sank­ci­jų, be to, pa­si­ro­do ir pra­ne­ši­mų apie ty­lo­mis Ru­si­ją pa­lie­kan­čias ki­niš­kas kor­po­ra­ci­jas.

Ne­pai­sant to, Y.Si-Ku­nas įsi­ti­ki­nęs, kad Ki­ni­ja to­liau griež­tai pa­lai­kys Ru­si­jos po­zi­ci­ją.

„Ki­nai be abe­jo rems Mask­vą. Ru­si­ja bu­vo lai­ko­ma an­tra di­džiau­sia pa­sau­lio ka­ri­ne ga­lia, bet ka­ras jai kai­nuo­ja daug iš­tek­lių. Tad Ru­si­ja ga­li tap­ti sil­pnes­nė už Ki­ni­ją. Ki­ni­ja ne­tu­ri in­te­re­so su­sil­pnin­ti Ru­si­ją, ki­tu at­ve­ju ji Pe­ki­nui ne­bus nau­din­ga“, – tei­gė Y.Si-Ku­nas.

 

Lu­kas Juo­za­pai­tis (EL­TA)

 

 

    Komentarai


    Palikite savo komentarą

    Ribotas HTML

    • Leidžiamos HTML žymės: <a href hreflang> <em> <strong> <cite> <blockquote cite> <code> <ul type> <ol start type> <li> <dl> <dt> <dd> <h2 id> <h3 id> <h4 id> <h5 id> <h6 id>
    • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
    • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
newspaper

Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.

newspaper

Prenumeruokite „Alytaus naujienos” elektroninę versiją. Ir kas rytą laikraštį gausite į savo el. pašto dėžutę.