Specialybės naudingos ir išėjus į pensiją

Apibūdino Miroslavo privalumus

Kai užsukome į Algio sodybą Miroslave ir pasisakėme, iš kur esantys, vyras labai nustebo. „Tokie svečiai tikrai netikėti ir kuo aš čia nusidėjau?“ – teiravosi A.Vaičiulis, o šypsena išdavė, kad galima ir ilgiau pakalbėti.

Jo visi darbingi metai po baigtų tuomečių profesinių mokyklų, kur įgijo elektriko, šaltkalvio specialybes, prabėgo Alytaus didžiosiose gamyklose. Kaip vietiniai sako, medvilnėje, šaldytuvuose, vyne... Ir visur dirbuotasi pagal specialybes.

Kol dirbo, Algis tėvų namuose Miroslave apsilankydavo tik savaitgaliais. O kai išėjo į pensiją, arba kaip dabar tarp garbaus amžiaus žmonių tapo įprasta juokauti – pradėjo „dirbti Sodroje“, grįžo gyventi į šį Alytaus rajono kraštą.

„Ką ten daryti mieste? Čia ramu, aplink pažįstami, išeini, ypač vasarą, į kiemą, kažką pamažu darbuojiesi“, – gyvenimo Miroslave privalumus apibūdina Algis ir tuoj pat prideda: „Galiu pasakyti, kad Miroslave gyventi gera, pensijos užtenka, malkų pasikūrenti turiu, sveikatos taip pat dar turiu. Ko dar reikia? Kai noriu, nuvažiuoju į Alytų pasižvalgyti, apsipirkti. “

„Jūs tik per daug neprirašykit“

Grįžęs gyventi į tėvų namus Algis nesėdi rankų sudėjęs. Apsidailino namo išorę, dabar pagal galimybes tvarkosi viduje, kad būtų jaukiau ir pačiam, ir užeinantiems į svečius.

O kodėl daugelis miroslaviškių A. Vaičiulį žino, kaip auksinių rankų žmogų? Ogi: prireikia sutvarkyti kažkokią buitinę techniką, žoliapjovę ar kažką pagaląsti, ne vienas suka į Algio kiemą. 

„Jūs tik per daug neprirašykit, dar kai kas supras, kad aš kažkoks verslininkas. Daug kas kaime moka ir trimerį susiremontuoti, ir peilius pasigaląsti, aš gal daugiau kitiems padedu tokius darbus pasidaryti. Ir tik tada, kai turiu laiko“, – sako Algis.

Bet gi tokių žmonių, kurie sugeba daugiau nei kiti ir į kuriuos gali kreiptis pagalbos, mūsų kaimuose yra labai nedaug. Ir beveik visi jie – nekalbūs, nenorintys viešumos, tačiau labai, labai reikalingi.