„Naikinate smulkius ūkininkus, kad išgyventų stambūs?“

Su išsakytomis mintimis nenorėjo sutikti didžiausias Alytaus rajono pieno gamintojas, per parą parduodantis apie 20 tonų, „Atžalyno“ žemės ūkio bendrovės vadovas Algis Žėkas: „Netiesa, jau trečią mėnesį, lyginant su praėjusiais metais, gauname apie 100 tūkstančių eurų už pieną mažiau, pajamos nepadengia gamybos savikainos, kainos nuo 43 centų už litrą krito iki 30“.

Gal pieno pardavimo kainos sumažėjo ir prekybos centrų lentynose? Deja, čia kainos nesikeičia, o kai kur pienas ir jo produktai net pabrango, tad neatsitiktinai neseniai ūkininkai iš visos Lietuvos į šalies sostinę, prie Vyriausybės rūmų, atvyko su keturiais pienovežiais, atvežė vilniečiams 10 tonų pieno, kurį dalino nemokamai.

Į protestą dėl mažų pieno supirkimo kainų atvažiavo ir Dzūkijos atstovai. Anot Alytaus ūkininkų sąjungos atstovų, tokių mažų supirkimo kainų (10–11 centų) smulkiesiems ūkininkams dar nebuvo. Jie siunčia žinią valdžiai: „Naikinate smulkiuosius, kad išgyventų stambieji ūkininkai.“

Situaciją šalies pieno sektoriuje geriausiai apibūdina skaičiai: dar taip neseniai buvo 257 tūkst. pieno gamintojų, o šiandien liko 7,4 tūkst. Per pastaruosius keletą mėnesių iš gamybos pasitraukė 777 mažesni ar didesni ūkiai.

„Kiek kainuoja trąšos, kuras. Jeigu nespręs, visiems krachas...“ – kalbėjo Lietuvos pienininkų vadovas Jonas Vilionis. Anot jo, jeigu tokiais tempais bus naikinami pieno ūkiai, po kurio laiko jų tiesiog nebeliks.

Tad pienininkų rezoliucijoje prašoma skubiai skirti tikslinę 30 mln. Eur paramą pieno ūkiams iš nacionalinio biudžeto arba kreiptis į Europos Komisiją dėl paramos skyrimo iš krizių rezervo. 

„Užburtas ratas... Dvidešimt metų panašiai Vilionis kalba, seka pasakas: štai, girdi, „mažiukai“ pieno gamintojai gauna 15 centų, bet jis nepasako, kiek gauna stambieji ūkininkai. To jums nepasakys ir Žemės ūkio ministerijoje. Tai, kas vyksta pieno sektoriuje, yra baisu. Jeigu smulkieji pieno gamintojai, kaip aš sakau, ateitų į protą, baigtųsi ir to Karbauskio pieno kompleksų statybos. Jeigu bus duota kompensacija iš valstybės biudžeto, ją gaus stambieji, o ne smulkieji. Kažkas iš to kraunasi milijonus“, – karštai mūsų laikraščiui kalbėjo žinoma Alytaus rajono ūkininkė Audronė Miškinienė.

Anot ūkininkės, jeigu žmogus, turėdamas penkias karves, išgyvena kaime, sulaukia pensijos, tai kam valdžiai naikinti smulkiuosius verslininkus?

Beje, verslininko, vieno iš turtingiausių Lietuvos žmonių, Ramūno Karbauskio netiesiogiai valdoma Joniškio rajono Skilvionių žemės ūkio bendrovė artimiausiu metu ketina atleisti daugiau nei pusę darbuotojų – tiesiog naikina gyvulininkystės padalinį, nes šis buvęs politikas stato didžiausią karvių fermų kompleksą Europoje .

53 hektarų teritoriją Radviliškio rajone užimančiame komplekse bus auginama apie 10 tūkst. galvijų, iš jų – virš 4 tūkst. melžiamų karvių. Fermų komplekse, deja, dirbs tik... apie 50 darbuotojų.

Ūkininkai jau ne pirmą kartą atkreipia dėmesį, kad būtina spręsti trąšų ir kuro brangimą, primena ir būtinybę valstybei įsikišti į pieno pirkėjų ir pardavėjų sutartinius santykius, prašoma sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į pieno ūkių plėtrą, supaprastinti aplinkos vertinimo kriterijus.

„Girdime tik pažadus. Ne išimtis ir ši niekuo pasibaigusi akcija, ministras Palionis ir toliau traukia dainelę kaip jis rūpinasi mumis Briuselyje, tačiau apie išmokas, suvienodintas su ES šalimis, jau nebesinori ir kalbėti“,– sakė „Alytaus naujienoms“ kalbinti ūkininkai. 
Tuo tarpu Nacionalinė mokėjimo agentūra šiomis dienomis ūkininkams priminė, kad jie gali gauti papildomas išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklas „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ ir „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“.

Ši informacija aktuali ir Dzūkijos ūkininkams, nes vis daugiau ūkininkų, atsisakę pienininkystės, imasi auginti mėsinius galvijus.

Pagal Priemonę išmokos yra mokamos pareiškėjams, kurie yra įregistravę savo valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.