Prie Lymano žlugusi kruopščiai kurta Maskvos mitologija

Tačiau tąsyk J. Ratcliffe'as turėjo galimybę savo informaciją akis į akį perduoti tik jo statusą atitinkantiems Rusijos pareigūnams iš specialiųjų tarnybų. V. Putinas amerikiečių  emisaro priimti nesiteikė. Nors, neįvardytų Vakarų medijų šaltinių Maskvoje teigimu, tuo metu buvo Kremliuje ir buvo tam tikslui „išvalęs” savo darbotvarkę.

Dabar spėliojama. Vieniems teigiant, esą Rusijos diktatoriui jau kurį laiką nepatinka girdėti neigiamas žinias apie savo šalį. Juoba – iš užsieniečių lūpų. 

Daug mieliau jis klausosi kito JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve'o Wittkoffo, kuris susitikdamas nepamiršta atvežtas žinias praskiesti liaupsėmis.  Kiti gi analitikai tvirtina, esą V. Putinui Rusijos ūkio padėtis neatrodo beviltiškai tragiška. Manant, esą per daugiau nei ketvirtį amžiaus valdžioje jam pavyko atsirinkti bei atrinkti patikimus, už ekonomikos būklę atsakingus žmones, kurie geba minimizuoti agresyvios užsienio politikos pasekmes.

Be to ekonomika niekada nebuvo toji sritis, kuria V. Putinas iš tikrųjų domėjosi iš esmės. Net tada, kai keturis metus prezidento portfelį formaliai buvo perleidęs Dmitrijui Medvedevui. Kitaip tariant, tada, kada šalies ūkis jį kaip Rusijos vyriausybės vadovą turėjo dominti, švelniai tariant. Kad V. Putinui už ekonomiką daug svarbesnė yra geopolitika, parodė “Gazprom” precedentas 2022-aisiais. Tąsyk V. Putinas savo sprendimu iš esmės uždraudė rusiškų gamtinių dujų eksportą į Europą ir, kaip paaiškėjo vėliau, faktiškai sužlugdė tą kompamiją, kurios kapitalizacija kada nors galėjo pasiekti visą trilijoną dolerių ar eurų. Dabar iš “Gazprom” liko tik nuostoliai, subsidijos iš kiauro valstybės biudžeto beigi paties V. Putino keliaklupsčiavimas prieš Kiniją, kad ši įsigytų dar bent 50 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus. Keliaklupsčiavimas, beje – be apčiuopiamų rezultatų.

Tačiau tai, ką pasiekė Ukrainos kariuomenės III korpusas į Šiaurę nuo Lymano miesto nuo š.m. gegužės pabaigos – regis, yra daug didesnis smūgis Maskvos režimui už visas ekonomikos negandas.

Žinia, generolo Andrijaus Bileckio vadovaujami kariškiai “nurėžė” visą šiaurinę rusų kariuomanės per pusantrų metų užgrobtą žnyplę. Kuri kartu su pietine  buvo grėsmingai apgaubusi paskutinę Donbaso regiono  - Slaviansko ir Kramatorsko miestų – aglomeraciją. Dabar jau oficialiai patvirtinta – kontrasmūgio metu gynėjam pavyko išlaisvinti per 175 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos (šiek tiek mažiau  nei skelbė pirmasis apie operaciją pranešęs prancūzų analitikas Clement'as Molin'as – 250 kv. km). A. Bileckis šią savaitę paskelbė apie baigtą tretįjį operacijos etapą, kurio vyšnaitė ant torto – į nelaisvę paimti 250 priešo karių.

Rusai pasimetę. Pradedant karo propagandininkais, baigiat karine vadovybe (pats V. Putinas kol kas tyli). Maskvos gynybos ministerija, analitikų teigimu, savo pranešimuose rodo “užėmusi” 6 tūkst. kv. km Ukrainos teritorijos daugiau nei iš tikrųjų. Zetpropagandininkai tvirtina, esą praraja tarp karo vadovybės pranešimų ir tikrovės radosi dėl visuotinio melo, kuris kariuomenėje klestėte klesti. Nuo žemiausių grandžių pranešimai apie padėtį karo laukuose “į viršų” siunčiami pagražinti optimizmu. Optimizmo priesagos pridedamos kiekvienoje ataskaitas priimančioje, apibendrinančioje ir toliau viršun siunčiančioje hierarchijos grandyje, o generolams už tariamai užimtus Ukrainos miestus skiriami Rusijos didvyrių apdovanojimai.

Tačiau yra ir daug svarbesnis aspektas šia tema. Po to kai rusams nepavyko sumanymas “Kyjivą per tris dienas”, pats V. Putinas ir visa jo propagandos mašina it užstrigusi vinilo plokštelė bambėjo - “specialioji karo operacija vyksta pagal planą”, “nors kai kur lėčiau, bet Rusijos kariuomenė visomis kryptimis juda tik pirmyn ir “vaduoja” Ukrainos miestus”, pagaliau - “didesnės ir turtingesnės ištekliais Rusijos niekas Ukrainoje sustabdyti negali”...

Kaip dabar paaiškinti propagangos įveiktai šalies visuomenei, kad ne viskas ir ne visur yra “pagal planą”, kad kariuomenė patiria gausių nuostolių ir nesėkmių karo lauke?