Populiarių politinių kalinių „nusižudymas”

Savo pasisakymuose jie neužsikirsdami taip pat vartojo Rusijoje oficialiai priimtą vietos apibrėžimo formulę „na Ukraine”, o ne „v Ukraine”, kaip įprasta tarp ukrainiečių.

Toje spaudos konferencijoje keliskart buvo pakartota, kad už iš grotų buvę protestų lyderiai galėjo matyti tik oficialią Baltarusijos televiziją ir tik dukart per savaitę – savaitgaliais. Todėl iš tokiu būdu gautos informacijos, tiksliau – kryptingos propagandos, komentarų negali sau leisti.

Kai kurių ukrainiečių komentatorių požiūriu, nesvarbu, kuo M. Koleskova ir V. Boboryko mėgintų užsiimti būdami laisvėje ir priverstinėje emigracijoje, kaip potencialūs baltarusių opozicijos veikėjai ar net lyderiai, jie šioje spaudos konferencijoje „nusižudė”. Nors 2020-aisiais bent jau užsienyje vertinti kaip turintys didesnio politinio svorio nei „paprasta anglų kalbos mokytoja” (ji taip apie save sakė pati) Sviatlana Cichanouskaja, tapusi formalia baltarusių emigracijos lydere, kuriai vėliau prasivėrė daugelis pasaulio šalių pirmųjų kabinetų.

Yra juos teisinančių. Esą Baltarusijos kalėjime liko uždarytas įkaitas – V. Boboryko sūnus Eduardas. Tačiau teisintojams atšaunama – į Lietuvą atvykęs toks pat buvęs politinis kalinys, Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Beliackis, nepaisydamas informacijos ribojimų kalinimo sąlygomis, sugebėjo gana aiškiai pasisakyti ir apie Baltarusijos aktualijas, ir apie karą Ukrainoje.

Ko gero, tokiame pareiškimų fone, turėtume ieškoti papildomų poteksčių.

Šio proceso metu nesudėtinga nusiristi ligi atvirų sąmokslo teorijų, tačiau bent vienas aspektas čia gali būti įdomus. Rusijoje leidžiamas laikraštis „Nezevisimaja gazeta” (NG), praėjus vos savaitei po V. Boboryko ir M. Kolesnikovos išlaisvinimo, tėškė analizę, esą šis duetas Vokietijoje steigs „alternatyvų baltarusių opozicijos centrą”, pabrėždamas, kad V. Boboryko ir M. Koleskikova iš Ukrainos į Vokietiją šios šalies užsienio reikalų ministro Johano Wadephulo kvietimu nuvažiavo su S. Cichanouskaja net nesusitikę, o tik susisiekę vaizdo skambučiu.

Tikslas – už S. Cichanouskają 2020 m. populiaresni buvę veikėjai siekia mažinti A. Lukašenkos režimo izoliaciją Europoje. Ta proga NG pateikia ir A. Lukašenkos citatą “(...) kaip ten jie, Kolesnikova, Boboryko steigia Vokietijoje atskirą centrą. Latuškės-tichuškės nereikalingi (...)”, kurią jis pateikė Visaliaudiniam balturusių tautos suvažiavime, kuris esą yra aukščiausias Baltarusijos valdymo organas. Turėdamas galvoje S. Cichanouskajos komandos narį, buvusį diplomatą ir kultūros ministrą Pavelą Latušką, dėl kurio veiklos jau senokai griežia dantimis. Bei Cichanouskaja, kurios pavardės rusiškoji transkripcija – Tichanovskaja.

NG rašo, kad V. Boboryko (M. Kolesnikova vadovavo jo rinkimų štabui) 2020 m. buvo labiau prorusiškas už daugelį A. Lukašenkos konkurentų, pabrėždamas, kad dabar jo štabas oficialius pranešimus skelbia rusų kalba.

Jeigu Europos „sušidyti” nepavyks, žvelgiant iš Lietuvos, Lenkijos ar Latvijos – bent jau kol kas – tikrai ne, Minsko režimas gali siekti nors minimalių tikslų – įnešti sąmyšio į baltarusių emigracijos gretas: pasiekti, kad ten dėl įtakos būtų pliekiamasi taip pat aršiai, kaip tai vyksta su opozicija Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui užsienyje.