„Podaktariniai“ Svetiko gumbai – iš vaikystės Kurorte

Parodą „pakrikštijo“ chirurgas

Į Alytaus kraštotyros muziejų buvęs jo darbuotojas, šiuo metu Vilniuje gyvenantis dr. E. Svetikas sugrįžo kitame amplua – kaip autorius. Praėjusią savaitę atidaryta žinomo istoriko, archeologo paroda „Anatominis gumbų tyrimas“. Ir nereikia apsigauti, kad joje eksponuojama kažkas labai rimtai moksliško. Atvirkščiai. Įvairūs dirbiniai iš pačios gamtos suformuotų medžių gumbų, kuriuos savo rankomis pjausto, skaptuoja, dailina humanitarinių mokslų daktaras, iš esmės yra rankdarbiai, atveriantys unikalias gamtos formas. Tai, ką mutavusioms medžio ląstelėms gali suteikti žmogaus rankos ir ką labai tiksliai įvardijo iš Alytaus kilęs garsus chirurgas, profesorius Virgilijus Beiša, kurio dėka parodos pavadinime atsirado žodis „anatominis“. 

„Aš taip pat esu kilęs iš Kurorto ir pažįstu tris Svetikų šeimos kartas. Eugenijaus tėvelis Kazys Svetikas buvo mano šaudymo treneris. Pats Eugenijus yra archeologas ir vaikščiojanti enciklopedija, užauginta Kurorte, tarp pušų. Tuo viskas ir pasakyta. Jam svarbi medžio metamorfozė, jis yra Kurorto gamtos vaikas, anksčiau ar vėliau tai turėjo prasiveržti“, – kalbėjo V. Beiša.  Beje, pirmą kartą gumbus Eugenijus ir pamatė paauglystėje, netgi užsidirbo tris rublius, kurių jam labai reikėjo pašto ženklų kolekcijos papildymui. Jo tėtis, šaudymo sporto šakos pradininkas Alytuje, iš gumbų medienos gamino pistoletų rankenas, nes tai labai padėdavo pagerinti sportinius rezultatus. Taigi sūnaus surasti gumbai turėjo savo vertę ir įkainį.

Bendras vardiklis pagal Arūną Puškorių

Kaip pasakoja E. Svetikas, „gumbalige“ jis susirgo prieš dešimtmetį, o šiuo metu jo kolekcija artėja prie šimto dirbinių. Panašu, kad ji – gausiausia Lietuvoje. Pirmą gumbą jam padovanojo draugas gimtadienio proga. „Gumbas taip ir pragulėjo kelerius metus, nes nežinojau, ką su tuo daiktu norėčiau daryti. Simboliška, kad 2018-iųjų vasario 15 dieną parsivežiau jį iš lentpjūvės, kur pavyko atidengti medienos raštą. Kaip tik tuo metu į svečius užsuko kolega archeologas, profesorius Aleksiejus Luchtanas ir kaimynas skulptorius, o kai atidarėme dėžę – abu vienu balsu sušuko: „Klausyk, čia gi Lietuvos žemėlapis!“ – prisimena E. Svetikas. 

Gumbų jis randa ant pačių įvairiausių medžių: beržų, maumedžių, ąžuolų, net pušų, tuopų, nors dėl trapios medienos jos netinka dirbiniams. Matė gumbų viešėdamas Romoje, o šią vasarą – Siguldos mieste Latvijoje. „Iš tikrųjų gumbų visur pilna, tik reikia mokėti dairytis. Parodos reikalais užsukęs į Alytų, radau gerą gumbą ant beržo lipdamas į Pylimą. Žinau, kad gumbus renka ir mano buvęs mokinys, Alytuje gyvenantis Tomas Panka. Iš įdomesnių, kuriuos galima pamatyti parodoje muziejuje, yra toks gumbas, ant kurio matomi vielos pėdsakai, nes tai buvo  brakonierių įrankis, taigi jį būtų galima pridėti prie medžioklės „trofėjų“, kurie dabar eksponuojami gretimoje muziejaus salėje”,– pastebi E. Svetikas.

Tartis dėl būsimos parodos Eugenijų į Alytų palydėjo jo kolega, taip pat archeologas, taip pat alytiškis dr. Arūnas Puškorius, ilgai kalbinęs gumbus alytiškiams parodyti. Parodos atidaryme Arūnas prisipažino ilgai svarstęs, kaip rasti bendrą  vardiklį – kas sieja žinomo archeologo akademinę veiklą,  suguldytą į pusės metro leidinius, matuojant nugarėles knygų lentynoje (kaip pats sakė, tikrai centimetru išmatavo – S. P.), ir dirbinius iš medžio gumbų: „Manau, kad taip, kaip Eugenijus  atskleidė esmę ir grožį žmogaus kūrybos christianizacijoje mokslininkams, taip jis leidžia mums grožėtis gumbais kaip gamtos kūryba, išryškindamas visų šių dalykų esmę.“

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.