Pamirštos rinkos tranzito pamokos

Menka paguoda geografiškai milžiniškai šaliai. Kiekvienas, bent kiek įsivaizduojantis šį kontekstą, supranta, kad į Čiukčių pusiasalį degalų neprivažinėsi. Ten šalta net vasarą, o ir padorių kelių nelabai yra.

Kas kita – pietinė Indija, iš kurios į Rusiją pristatyta pirmosios dešimtys tūkstančių tonų benzino ir dyzelino. Modelis – gana keistas: parduoti Indijai naftą su didele nuolaida, o vėliau įsigyti iš tos pačios naftos pagamintus produktus už pasaulinę kainą ir degalus parduoti juos subsidijuojant. Nelabai tepadeda. Šiandien populiariausias Rusijos nacionalinis užsiėmimas – atrasti, kuriose degalinėse yra parduodamas kuras ir kokios yra jo pardavimo sąlygos. Norintys tą žaidimą pasižaisti gali aplankyti itin populiarią interneto svetainę (https://www.gdebenz.ru). Tik benaršant siūlyčiau jokiu būdu nesiregistruoti ir nepalikti joje jokių savo asmens duomenų.

Objektas, dėl kurio darbo Rusijoje vis dėlto nėra kuro kolapso, – Omsko naftos perdirbimo gamykla. Milžiniška refinerija, per metus perdirbti daugiau nei 20 mln. t naftos (sovietmečiu buvo tvirtinama, kad panaši naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose galėjo perdirbti apie 15 mln. tonų).

Tačiau antradienį Omsko gyventojai tvirtino pastebėję neaiškios kilmės bepiločius orlaivius virš savo miesto. Jie negalėjo nustatyti kilmės, tačiau įtarė, kad tai galėjo būti ukrainiečių dronai. Jeigu taip yra iš tikrųjų, galima būtų tikėtis, kad bus smogiama ir šiai – ukrainiečių atakų iki šiol nepatyrusiai gamyklai. Situacija galėtų tapti tragiška.

Jau šiuo metu visu balsu zirzia Rusijos maisto pramonės, žemės ūkio verslai, kurie patiria kuro trūkumą ir priversti prognozuoti savo veiklos nuostolius. Tolimuosiuose Rytuose stoja magistraliniai sunkvežiniai, iš Kinijos gabenantys kritiškai reikšmingus komponentus Rusijos gynybos pramonei.

O ką šalies valdžia su diktatoriumi Vladimiru Putinu?  Savaičių sandūroje valdžiažmogiai pagaliau problemą pamatė, ją pripažino ir tvirtino, kad sprendimai netrukus bus ir situacija normalizuosis. V. Putinas ta proga tvirtino, esą Rusijoje šiuo metu yra reikalingos degalų atsargos, o jų apimtis niekuo nenusileidžia įprastoms kitais metais. Dėl visko kaltas – „pirkėjų sukeltas ažiotažas“.

Sovietų Sąjungos subyrėjimo laikus menantys analitikai ta proga primena, kad yra dvi esminės priemonės, norint padėtį normalizuoti. Pirmoji – paleisti degalų kainas: jos iš pradžių gerokai šoktelės, tačiau per trumpą laiką sunaikins tą paklausos dalį, kuri radosi dėl valdžios minimo nesveiko ažiotažo; kita vertus, pabuvusios aukštumose vėliau kainos turėtų normalizuotis rinkos sukuriamų atsvarų dėka.  Kitas būdas – vadžias atiduoti į profesionalių rinkos vadybininkų-logistų rankas, kad šios pamėgintų rimtai dirbti su atsargomis, gamyba bei srautais.

Tačiau vietoje to V. Putino režimas, atrodo, ėmė kariauti su „kuro perpardavėjais”. Jis negali sau leisti visuomenei priminti transformacijos į rinkos ekonomiką laikų. Pilkai juodojoje rinkoje litras benzino Rusijoje šiandien kainuoja 300-1000 RUB už liktrą ( maždaug 3-10 Eur.). Apsukresnius žmones rusų teisėsauga paprastai kaltina “nelicencijuota komercines veikla”.

Tuo pat metu Maskvos automobilininkų kanalai socialiniuose tinkluose praneša apie mieste kylantį dujinės įrangos statymo į automobilius bumą. Siekiant šios paslaugos, automobilių dirbtuvėse jau dabar susidarė poros mėnesių eilės, o jos kaina nuo maždaug 200 Eur. kadaise dabar pakilo ligi 500 Eur. ar net viso tūkstančio. Priklausomai nuo automobilio tipo. Anksčiau dujinė įranga labai pritiko komerciniam transportui bei taksi. Tačiau šiuo metu dujinės įrangos paklausą kelia eiliniai autosavininkai besitikintys, kad taip pavyks sumažinti eksploatavimo išlaidas. Be to ukrainiečiai pasigailės gamtinių dujų tiekimo bei transportavimo infrastruktūros.