Nuo tramplino – snieguotais Alytaus istorijos šlaitais

Įkvėpė vaizdingos apylinkės

Daugiau kaip prieš 60 metų Dzūkijos sostinėje įvykęs šuolių nuo tramplino sporto pagyvėjimas sietinas su alytiškiu kolekcininku, sporto mėgėju, 2017 metais anapilin iškeliavusiu Henriku Kebeikiu. Daugiau apie šią išskirtinę asmenybę, tikrą Alytaus patriotą, galima sužinoti ir šiuo metu Alytaus kraštotyros muziejuje veikiančioje parodoje „Sveikinimai tiltui“, kurioje pristatoma jo kolekcijos apie tiltų istoriją dalis. Tačiau šiandien – apie kitą Henriko pomėgį. Jis ne tik važinėjo dviračiu, Alytaus sporto mokykloje buvo subūręs jaunųjų dviratininkų grupę, bet ir labai mėgo slidinėti. Žiemos 7-ame dešimtmetyje buvo tam palankios, panašios į tokią, kokią šiemet, sausį ir vasario pradžioje, matome už lango po ilgos pertraukos.

Tuo me­tu, kai at­si­ra­do tram­pli­nas, H. Ke­bei­kis dir­bo Aly­taus au­to­ke­lių val­dy­bos in­ži­nie­riu­mi, dar­bų vyk­dy­to­ju. „Alytaus naujienoms“ jis yra pasakojęs, kad slaptą norą pastatyti šuoliams su slidėmis skirtą trampliną jam įkvėpė vaizdingos Alytaus apylinkės. Juolab Dzūkijos sostinė anuomet turėjo neblogas slidinėjimo tradicijas. Sa­vo idė­ja pa­vy­ko už­deg­ti tuo­me­ti­nį Aly­taus au­to­ke­lių val­dy­bos vyr. in­ži­nie­rių E. Snieš­ką. Ap­va­ži­nė­jo vi­sas Aly­taus apy­lin­kes, ieš­ko­da­mi tin­ka­miau­sios vie­tos, ta­čiau, lyg ty­čia, vi­si tin­ka­miau­si šlai­tai bu­vo pie­ti­niai. Galų gale pa­si­rink­tas šlai­tas nuo Jau­ni­mo par­ko į Kau­no gat­vę. Ša­lia senosios Alytaus pie­ni­nės esan­tį kal­ne­lį bu­vo pa­mė­gę vai­kai, tai­gi ga­li­ma sa­ky­ti, kad iš­raiš­kin­gas rel­je­fas lei­do šiai mies­to vie­tai tap­ti tik­ru žie­mos pra­mo­gų cen­tru. (Tiesa, kaip pasakoja senieji alytiškiai, nuo ša­lia pie­ni­nės esan­čio kal­ne­lio leis­da­mie­si jau­nie­ji sli­di­nin­kai daž­nai pa­baig­da­vo sa­vo skry­dį at­si­muš­da­mi į pie­ni­nės me­di­nių len­tų tvo­rą ir par­si­neš­da­vo na­mo tik pe­čiui pra­kur­ti tin­ka­mas sli­džių da­lis...)

Aprašė „Sporte“

Tram­pli­nas bu­vo pa­sta­ty­tas per ke­lis mė­ne­sius, tal­ki­no jau­ni­mas vi­suo­me­ni­nių tal­kų me­tu ir jau pir­mą žie­mą įren­gi­nys bu­vo pa­si­ruo­šęs su­tik­ti sli­di­nin­kus. Aly­tu­je su­reng­tos ir pir­mos res­pub­li­ki­nės šuo­lių nuo tram­pli­no var­žy­bos. Tikėtasi, kad pavyks įrengti 40 metrų trampliną, bet išėjo perpus trumpesnis.

„Gra­žų pra­ėju­sio sek­ma­die­nio ry­tą aly­tiš­kiai pa­trau­kė tram­pli­no link. Ste­bė­ję te­le­vi­zo­riuo­se Ins­bru­ko olim­pia­dą, aly­tiš­kiai, kaip sa­ko­ma, jau bu­vo pa­ju­tę šuo­lių sko­nį ir jų ypa­tin­gai ra­gin­ti ne­rei­kė­jo – pa­ka­ko ke­lių skel­bi­mų. Aiš­ku, jie čia ne­si­ti­kė­jo pa­ma­ty­ti olim­pi­nių šuo­lių (juk ir pats tram­pli­nas ne 90, o 25 met­rų), tram­pli­no pa­pė­dė­je bu­vo su­reng­ta šuo­lių nuo tram­pli­no „uver­tiū­ra“ – ra­jo­no sli­di­nė­ji­mo pir­me­ny­bės“, – taip rašė specializuotas laikraštis „Spor­tas“ apie Aly­taus tram­pli­no ati­da­ry­mą 1964 metais.

Be­je, po ke­lių mė­ne­sių tais pa­čiais me­tais įvy­ko ir Ig­na­li­nos 60 met­rų tram­pli­no ati­da­ry­mas, o aly­tiš­kių tram­pli­nas, de­ja, pa­ma­žu bu­vo ap­leis­tas ir pa­mirš­tas. Ne­to­lie­se gy­ve­nę aly­tiš­kiai me­na, kad apie 1971 me­tus dar bu­vo ma­ty­ti jo kon­struk­ci­jos, o vė­liau ne­li­ko ir jų.

Slidinėjimo trasos ir čiuožyklos

Prie žie­mos spor­to pra­mo­gų Aly­tu­je su­grįž­ta 2009 metais – sli­di­nė­ti mėgs­tan­tys aly­tiš­kiai pen­kias žie­mas ga­lė­jo džiaug­tis prie Aly­taus, ša­lia Ne­mu­no, įreng­to­mis dviem sli­di­nė­ji­mo tra­so­mis su ly­ni­niu kel­tu­vu. Tra­sos su­lau­kė sli­di­nė­to­jų kritikos – dėl sa­vo il­gio, mies­tie­čių – dėl bran­gaus iš­lai­ky­mo. Apie 260 tūks­t. litų jų eks­plo­a­ta­ci­ja ir prie­žiū­ra kainavo kasmet. Tra­sa va­din­ta mo­der­niau­sia Lie­tu­vo­je – įsi­gy­tas šiuo­lai­ki­nis kel­tu­vas, iš Aust­ri­jos at­ga­ben­ti spe­cia­lūs ap­sau­gos ati­tva­rai.

Pir­mus me­tus tra­sa bu­vo ne­mo­ka­ma, vė­liau už kiek­vie­ną pa­si­kė­li­mą kel­tu­vu šio­kia­die­niais sli­di­nė­to­jai mo­kė­da­vo po 30 cen­tų, sa­vait­ga­liais – po 40. Buvo įrengtos dvi trasos – ilgoji ir trumpoji, 190 ir 135 met­rų. Įren­giant sli­džių tra­są, gy­va­vu­sią vos pen­ke­rius me­tus, bu­vo su­ga­din­tas pa­vel­das – XIX a. pa­bai­go­je–XX a. pra­džio­je sta­ty­tos ca­ri­nės Ru­si­jos tvir­to­vės I for­to vie­na da­lis.

Praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje kiekvieną žiemą čiuožyklos buvo išliejamos Alytaus stadione. Vos įėjus pro centrinius vartus, prieš akis atsi­verdavo atitverta ledo aikštelė, su­traukianti moksleivius iš viso miesto. Tai buvo labai svarbi žiemos pramoga, kurios gyventojai laukdavo ne mažiau nei alytiškiai futbolo sirgaliai savo mėgiamos „Dainavos“ komandos futbolo rungtynių šiltuoju metų laiku. Čiuožykla kasmet vis gerėjo: atsirado žemi suoleliai, tobulėjo apšvietimas, vėlesniais metais iš garsiakalbių pasigirdo muzika. Buvo pradėta kalbėti netgi apie pačiūžų nuomą.

8-ojo dešimtmečio pradžioje čiuožėjai ėmė rinktis ir ant užšalusio visai netoli esančios Dailidės ledo, juolab kad nereikėjo laukti, kol paruoš aikštelę stadione.

Žiemiš­kų pra­mo­gų iš­si­il­gę aly­tiš­kiai ir mies­to sve­čiai 2018 ir 2019 me­tų sau­sį ga­lė­jo džiaug­tis čiuo­žyk­la po at­vi­ru dan­gu­mi ant Ma­žo­sios Dai­li­dės eže­rė­lio, kurią va­lė, pri­žiū­rė­jo ir pa­čiū­žas nuo­mo­jo nuo­ty­kių par­kas „Tar­za­ni­ja“. Na, o 2025–2026 metų žiemos didžioji naujiena – čiuožykla po atviru dangumi pačiame Alytaus centre.

Žiemos olimpiados medalis – vienas vertingiausių kolekcijoje

Spor­to in­for­ma­ci­jos cen­tre-mu­zie­ju­je, įsi­kū­ru­sia­me po Adol­fo Ra­ma­naus­ko-Va­na­go gim­na­zi­jos sto­gu, šiuo me­tu sau­go­ma per 6 tūkst. Z. Gra­mac­ko su­kaup­tų olim­pi­nės ko­lek­ci­jos eks­po­na­tų. Žie­mos olim­pi­nėms žai­dy­nėms skir­ta treč­da­lis jų.

... 

Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje, jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 85 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus). 

Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.