Nuo tramplino – snieguotais Alytaus istorijos šlaitais (0)
Įkvėpė vaizdingos apylinkės
Daugiau kaip prieš 60 metų Dzūkijos sostinėje įvykęs šuolių nuo tramplino sporto pagyvėjimas sietinas su alytiškiu kolekcininku, sporto mėgėju, 2017 metais anapilin iškeliavusiu Henriku Kebeikiu. Daugiau apie šią išskirtinę asmenybę, tikrą Alytaus patriotą, galima sužinoti ir šiuo metu Alytaus kraštotyros muziejuje veikiančioje parodoje „Sveikinimai tiltui“, kurioje pristatoma jo kolekcijos apie tiltų istoriją dalis. Tačiau šiandien – apie kitą Henriko pomėgį. Jis ne tik važinėjo dviračiu, Alytaus sporto mokykloje buvo subūręs jaunųjų dviratininkų grupę, bet ir labai mėgo slidinėti. Žiemos 7-ame dešimtmetyje buvo tam palankios, panašios į tokią, kokią šiemet, sausį ir vasario pradžioje, matome už lango po ilgos pertraukos.
Tuo metu, kai atsirado tramplinas, H. Kebeikis dirbo Alytaus autokelių valdybos inžinieriumi, darbų vykdytoju. „Alytaus naujienoms“ jis yra pasakojęs, kad slaptą norą pastatyti šuoliams su slidėmis skirtą trampliną jam įkvėpė vaizdingos Alytaus apylinkės. Juolab Dzūkijos sostinė anuomet turėjo neblogas slidinėjimo tradicijas. Savo idėja pavyko uždegti tuometinį Alytaus autokelių valdybos vyr. inžinierių E. Sniešką. Apvažinėjo visas Alytaus apylinkes, ieškodami tinkamiausios vietos, tačiau, lyg tyčia, visi tinkamiausi šlaitai buvo pietiniai. Galų gale pasirinktas šlaitas nuo Jaunimo parko į Kauno gatvę. Šalia senosios Alytaus pieninės esantį kalnelį buvo pamėgę vaikai, taigi galima sakyti, kad išraiškingas reljefas leido šiai miesto vietai tapti tikru žiemos pramogų centru. (Tiesa, kaip pasakoja senieji alytiškiai, nuo šalia pieninės esančio kalnelio leisdamiesi jaunieji slidininkai dažnai pabaigdavo savo skrydį atsimušdami į pieninės medinių lentų tvorą ir parsinešdavo namo tik pečiui prakurti tinkamas slidžių dalis...)
Aprašė „Sporte“
Tramplinas buvo pastatytas per kelis mėnesius, talkino jaunimas visuomeninių talkų metu ir jau pirmą žiemą įrenginys buvo pasiruošęs sutikti slidininkus. Alytuje surengtos ir pirmos respublikinės šuolių nuo tramplino varžybos. Tikėtasi, kad pavyks įrengti 40 metrų trampliną, bet išėjo perpus trumpesnis.
„Gražų praėjusio sekmadienio rytą alytiškiai patraukė tramplino link. Stebėję televizoriuose Insbruko olimpiadą, alytiškiai, kaip sakoma, jau buvo pajutę šuolių skonį ir jų ypatingai raginti nereikėjo – pakako kelių skelbimų. Aišku, jie čia nesitikėjo pamatyti olimpinių šuolių (juk ir pats tramplinas ne 90, o 25 metrų), tramplino papėdėje buvo surengta šuolių nuo tramplino „uvertiūra“ – rajono slidinėjimo pirmenybės“, – taip rašė specializuotas laikraštis „Sportas“ apie Alytaus tramplino atidarymą 1964 metais.
Beje, po kelių mėnesių tais pačiais metais įvyko ir Ignalinos 60 metrų tramplino atidarymas, o alytiškių tramplinas, deja, pamažu buvo apleistas ir pamirštas. Netoliese gyvenę alytiškiai mena, kad apie 1971 metus dar buvo matyti jo konstrukcijos, o vėliau neliko ir jų.
Slidinėjimo trasos ir čiuožyklos
Prie žiemos sporto pramogų Alytuje sugrįžta 2009 metais – slidinėti mėgstantys alytiškiai penkias žiemas galėjo džiaugtis prie Alytaus, šalia Nemuno, įrengtomis dviem slidinėjimo trasomis su lyniniu keltuvu. Trasos sulaukė slidinėtojų kritikos – dėl savo ilgio, miestiečių – dėl brangaus išlaikymo. Apie 260 tūkst. litų jų eksploatacija ir priežiūra kainavo kasmet. Trasa vadinta moderniausia Lietuvoje – įsigytas šiuolaikinis keltuvas, iš Austrijos atgabenti specialūs apsaugos atitvarai.
Pirmus metus trasa buvo nemokama, vėliau už kiekvieną pasikėlimą keltuvu šiokiadieniais slidinėtojai mokėdavo po 30 centų, savaitgaliais – po 40. Buvo įrengtos dvi trasos – ilgoji ir trumpoji, 190 ir 135 metrų. Įrengiant slidžių trasą, gyvavusią vos penkerius metus, buvo sugadintas paveldas – XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje statytos carinės Rusijos tvirtovės I forto viena dalis.
Praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje kiekvieną žiemą čiuožyklos buvo išliejamos Alytaus stadione. Vos įėjus pro centrinius vartus, prieš akis atsiverdavo atitverta ledo aikštelė, sutraukianti moksleivius iš viso miesto. Tai buvo labai svarbi žiemos pramoga, kurios gyventojai laukdavo ne mažiau nei alytiškiai futbolo sirgaliai savo mėgiamos „Dainavos“ komandos futbolo rungtynių šiltuoju metų laiku. Čiuožykla kasmet vis gerėjo: atsirado žemi suoleliai, tobulėjo apšvietimas, vėlesniais metais iš garsiakalbių pasigirdo muzika. Buvo pradėta kalbėti netgi apie pačiūžų nuomą.
8-ojo dešimtmečio pradžioje čiuožėjai ėmė rinktis ir ant užšalusio visai netoli esančios Dailidės ledo, juolab kad nereikėjo laukti, kol paruoš aikštelę stadione.
Žiemiškų pramogų išsiilgę alytiškiai ir miesto svečiai 2018 ir 2019 metų sausį galėjo džiaugtis čiuožykla po atviru dangumi ant Mažosios Dailidės ežerėlio, kurią valė, prižiūrėjo ir pačiūžas nuomojo nuotykių parkas „Tarzanija“. Na, o 2025–2026 metų žiemos didžioji naujiena – čiuožykla po atviru dangumi pačiame Alytaus centre.
Žiemos olimpiados medalis – vienas vertingiausių kolekcijoje
Sporto informacijos centre-muziejuje, įsikūrusiame po Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos stogu, šiuo metu saugoma per 6 tūkst. Z. Gramacko sukauptų olimpinės kolekcijos eksponatų. Žiemos olimpinėms žaidynėms skirta trečdalis jų.
...
Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje, jį įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 85 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais). Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“. Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).
Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.
Komentarai
Palikite savo komentarą