Nesimato eilės, norinčios Trumpui bučiuoti subinę

Japonijai ėmus masiškai parduoti JAV iždo oblikacijas (t. y. dolerius) Donaldas Trumpas, ko gero baimindamasis grandininės reakcijos, nieko esminga neparašė savo socialiniame tinkle „Truth social”, o tiesiog 90 dienų sustabdė importo tarifų ataką prieš visą pasaulį. Išskyrus pagrindinę JAV varžovę – Kiniją. Šios šalies produktams įvesti 145 proc. įvežimo į JAV rinką tarifai. Kas iš esmės reiškia, kad dvišalė prekyba tampa neįmanoma. Nes Kinija nesusvyravo: amerikietiškoms prekėms įvedė 125 proc. muitus ir praktiškai ligi nulio apribojo retųjų mineralų (tokių kaip kobaltas, litis) eksportą į JAV. Medžiagų, kurios svarbio tiksliajai, elektronikos bei karo pramonei.

Čia labiausiai dėl vidinių priežasčių susvyravo JAV prezidentas. Amerikietiški muitai buvo atšaukti kinų gamybos elektronikai bei elektronikos komponentams. Dabar jau Pekinas siūlo neįvardijamas sąlygas, kurias D. Trumpui įvykdžius galėtų prasidėti pokalbiai dėl dvišalės prekybos. Įdomu tai, kad didelė dalis ekonomikos ekspertų viešai tvirtina, kad savo pradėtą prekybos karą dabartinės JAV administracija gali ir pralaimėti. Ar bent jau nelaimėti. Ypač prieš kinus. 

Nepaisant, kad keletą paskutiniųjų metų Kinija patiria tam tikrų ekonomikos augimo sunkumų, niekaip nesusitavrko su pavojingais burbulais nekilnojamojo turto rinkoje, privalo kažkaip išspręsti vis labiau atsiveriančią demografijos krizę dėl prieš kelis dešimtmečius vykdytą „vieno vaiko [šeimoje]” politikos, nes visuomenė laipsniškai sensta ir nebegali užtikrinti vidaus paklausos vietos prekėms. Tačiau ši – didžiausia pasaulio nedemokratija – turi tokias gausias iš savo ekonominio bumo sukauptas aukso ir konvertuojamos valiutos atsargas, kad savo ūkį ir socialinį sektorių gali paremti trilijonų dolerių vertės subsidijomis. Tokio masto prekybos karo pasekmių amortizacijos D.Trumpas negali sau leisti.

Yra analitinių pranešimų, esą D. Trumpo administracija  visam pasauliui nori siūlyti pasirinkti alternatyvą – pakeliui su JAV ar su Kinija? Jeigu tai bent kiek arti tiesos, Vašingtonas neturėtų tikėtis, kad pasirinkimas bus vienareikšmis. Net apie vertybinę politiką ir pasirinkimo tarp demokratinio ir nedemokratinio lagerio kiauksintys Europos Sąjungos lyderiai in corpore krauna lagaminus kolektyvinio vizito į Pekiną, pas pirmininką Xi Jinpingą. Panašius signalus platina Pietryčių Azijos šalys, Kanada.

Viena vertus, D. Trumpas per tris mėnesius spėjo įgyti prastoko partnerio reputaciją. Kita problema diduma šalių įsitikino, kad JAV prezidento skleidžiami griausmai iš esmės maža ką reiškia. D. Trumpui gali atrodyti kitaip, tačiau tik aklas neįžlibins ir kurčias neišgirs, kaip jį ir jo atstovus mausto Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas. Panašiai vyksta derybos su Iranu, kuriam JAV prezidentas žadėjo stačiai apokalipsę, jeigu toje šalyje valdantys dvasininkai nesutiks uždaryti branduolinio ginklo programos, iš fundamentaliųjų šalies tikslų išginti siekį sunaikinti Izraelį, paleisti vadinamąjį Islamo revoliucijos sargų korpusą, atsisakyti teroristinės veiklos užsienyje.

Pasaulio žiniasklaida mirga pranešimais, kad galų gale Vašingtono ir Teherano konsultacijos dėl derybų vyksta tik dėl vienintelio – branduolinės Irano programos - klausimo. Ir V. Putino įkvėpti Irano mulos ėmėsi rusų derybose su D. Trumpu patikrintos derybų vilkinimo taktikos. Balandžio pabaigoje JAV prezidentui gali tekti parengti atsakymus į pobjaurius klausimus. Kaip vyksta pastangos užbaigti (ar bent užkonservuoti) Rusijos ir Ukrainos karą, kokia yra JAV ir Kinijos prekybos santykių perspektyva, kada Iranas pasigamins branduolinį ginklą.