Nemalonumai per sovietmetį menančią pašto dėžutę ir... neįkandamą internetą (1)
Tačiau tikrosios problemos, pasirodo, prasideda tada, kai laukiantieji popierinių sąskaitų dar ir nesusitvarko savo pašto dėžučių, o, norėdami gauti sąskaitas, yra priversti kas mėnesį minti paslaugas teikiančių įstaigų slenksčius. Beje, jau ne visų jų atstovybės Alytuje ir gyvuoja – visi taupo ir keliasi į virtualią erdvę.
Popierinių laiškų kasmet mažėja 9 procentais
Į redakciją užsukęs Vilties gatvės gyventojas (red. pavardė žinoma) pasakojo, kad turi nemenką problemą: du mėnesius nebegauna jokių popierinių sąskaitų už komunalinius mokesčius. Nuėjęs į Lietuvos pašto atstovybę Alytuje sužinojo, kad taip yra dėl jo pašto dėžutės – paseno. Vyras ir neneigia, kad dėžutė nebuvo keičiama nuo 1970 metų, kai pastatytas daugiabutis.
„Tačiau mano pašto dėžutė sandari, užrakinama, aš ją dar taip patobulinau, kad ranką įkišęs ištraukti negalėtum“, – su šypsena pasakoja alytiškis. Neįsižeidė jis ir išgirdęs paštininkės repliką, kad dėžutė – sovietinė, laiškai į ją metami nebus, nors amžius jam neatrodo kliūtis naudotis dėžute pagal paskirtį.
Kol vėlėsi į debatus apie savo pašto dėžutės dizainą, senjoras sugaišo nemažai laiko, nes, nenorėdamas likti skolingas, kiekvieno mėnesio pabaigoje mynė paslaugas teikiančių įmonių slenksčius.
Kodėl susidarė tokia situacija? Paprašėme Vaidos Budrienės, AB Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovės, komentaro.
„Jūsų minimame name Vilties gatvėje 24 Alytuje yra daug senų, nesaugių pašto dėžučių, kuriose Lietuvos paštas negali palikti korespondencijos, nes ją gali paimti kiti asmenys, ne korespondencijos gavėjai. Dalis klientų, tarp jų ir 21 buto gyventojas, po laiškininko paraginimų ir Lietuvos pašto pakabinto pranešimo-raginimo, pasitvarkė šiek tiek dėžutes (padarė jas rakinamas ir saugesnes). Todėl dabar korespondencija jam bus nešama“, – užtikrina Lietuvos pašto atstovė.
Ji taip pat pabrėžia, kad Lietuvos paštas negali kontroliuoti siunčiamuose laiškuose esančio turinio. Todėl tiksliai atsakyti, ar ten sąskaita, ar ten koks pranešimas, nelabai ir įmanoma.
„Taigi ir siunčiamų sąskaitų kiekius labai sunku apskaičiuoti. Tačiau jeigu skaičiuotumėme bendrai popierinių laiškų kiekį (į kurių kategoriją patenka ir siunčiamos sąskaitos), tai jis, neišskiriant Alytaus regiono, mažėja kiekvienais metais apie 9 procentus. Atsiskaitymas su Lietuvos paštu paprastai vykdomas su sąskaitą išrašančiomis bendrovėmis. Tačiau kai kurios jų apmokestina pačius klientus. Deja, mes to nekontroliuojame ir nežinome. Reikėtų tikslintis kiekvieno sąskaitos išrašytojo atskirai, kokią praktiką jis taiko“, – sako V.Budrienė.
Kas yra „netinkama naudoti pašto dėžutė“?
„Gyventojai ir įmonės, įstaigos bei organizacijos, kurios neišgirdo Lietuvos pašto raginimų ir neįsirengė tinkamos naudoti gaunamųjų laiškų dėžutės taip, kaip to reikalauja Pašto įstatymas, nuo šiandien nesulauks nei pašto korespondencijos siuntų, nei prenumeruotų spaudos leidinių. Kadangi adresatai nesudaro sąlygų kokybiškam ir saugiam pašto siuntų pristatymui, gautas pašto siuntas be išankstinio pranešimo jie galės atsiimti tik pašte“, – tokių perspėjimų Lietuvos pašto klientai sulaukia jau ne vienerius metus, bet ne visi atsižvelgia.
Pašto įstatymu gyventojams numatyta pareiga įsirengti rakinamas, aiškiai ir suprantamai numeruotas gaunamųjų laiškų dėžutes, jos turi būti laiškininkams lengvai prieinamose vietose.
Pašto korespondencijos siuntos ir prenumeruoti spaudos leidiniai nepristatomi į tas gaunamųjų laiškų dėžutes, kurios:
- nerakinamos – neturi spynelės, durelės atviros arba jų išvis nėra, nesandariai užsidaro, o per plyšius galima lengvai ištraukti siuntas ar spaudos leidinius;
- nesunumeruotos – neįmanoma nustatyti, kokiam adresatui laiškų dėžutė priklauso;
- nenurodytas įmonės ir organizacijos pavadinimas – neįmanoma nustatyti, kuriai įmonei ar organizacijai priklauso laiškų dėžutė;
- perpildytos ar netinkamo dydžio, todėl nėra galimybės įdėti pašto siuntos ar spaudos leidinio;
- pakabintos netinkamoje vietoje, t. y. aukščiau nei antrame daugiabučio namo aukšte; už tvoros arba uždaroje individualių namų ar įmonės teritorijoje, sunkiai prieinamoje ar laiškininkui nesaugioje vietoje (arti šuns būdos).
Lietuvos paštas sunaudos perpus mažiau popieriaus
Informacinių technologijų bendrovė „Sekasoft“ Lietuvos pašte baigia diegti dokumentų ir procesų valdymo informacinę sistemą (DVS). Planuojama, kad dėl šio technologinio sprendimo bus eliminuota rizika pamesti svarbius dokumentus, popieriaus bus sunaudojama iki 40 proc. mažiau, o įmonės darbuotojų laiko sąnaudos dokumentacijos rengimui bei tvirtinimui sumažės net iki 80 proc. Tai dar vienas numatytos ilgalaikės Lietuvos pašto modernizavimo strategijos etapas, pagerinsiantis pašto klientų aptarnavimo kokybę bei darbo sąlygas.
„Lietuvos pašte dirba daugiau nei 5 tūkst. darbuotojų, per pastarąjį pusmetį aptarnavome daugiau nei 5 mln. klientų, todėl kasdienės administracinės veiklos ir rengiamų dokumentų tikrai netrūksta. Ieškodami geriausiai mūsų poreikius atitinkančios informacinių technologijų sistemos, pasirinkome Sharepoint ir, bendradarbiaudami su „Sekasoft“, vienais stipriausių šios sistemos ekspertų Lietuvoje, Lietuvos pašte baigiame diegti dokumentų ir procesų valdymo informacinę sistemą. Plečiame DVS funkcijas, diegiame naujus modulius bei tobuliname procesus – siekiame, kad darbuotojams naudojimasis nauja sistema būtų patogus ir užtikrintų efektyvią pašto veiklą. Dabar kiekvieno proceso etapai aiškiai matomi, skirtingiems departamentams lengva kartu derinti dokumentus – jau dabar pastebime pagreitėjusį įvairių dokumentų derinimo ir jų pasirašymo procesą, tad sutartys su klientais sudaromos greičiau“, – sako Lietuvos pašto Strategijos ir plėtros departamento vadovas Vytautas Bitinas.
Pasak „Sekasoft“ sprendimų vystymų vadovo Sauliaus Barausko, kitas labai svarbus su DVS įdiegimu atsiradęs patobulinimas – sukurti dokumentų šablonai ir automatizuotos darbo sekos, kurios pagreitins ir skaidrins Lietuvos pašto viešųjų pirkimų procedūras bei mažins dokumentų spausdinimo kaštus.
„Pasaulinė statistika skelbia, kad vidutiniškai vienas biuro darbuotojas per dieną sunaudoja apie 45 popieriaus lapus. Nors Lietuvoje šis skaičius gali būti mažesnis, neabejotina, kad jis vis tiek pakankamai reikšmingas įmonės finansams. Žinoma, visiškai išvengti popieriaus naudojimo sudėtinga net ir itin šiuolaikiškoje įmonėje, tačiau technologiniai DVS sprendimai gali padėti sumažinti popieriaus sąnaudas net iki 65 proc. Svarbu tai, kad mūsų įdiegta dokumentų valdymo sistema užtikrina dokumentų valdymą pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintas Elektroninių dokumentų valdymo taisykles ir efektyvų elektroninio parašo bei atviro standarto dokumentų panaudojimą įmonės veiklos efektyvumui ir skaidrumui didinti“, – teigia „Sekasoft“ sprendimų vystymų vadovas S.Barauskas.
Lietuvos paštas pastaraisiais metais įgyvendino ne vieną vartotojų aptarnavimo kokybę gerinantį projektą: per 2017 metus buvo atnaujinti 8, per 2018-uosius – 4 pašto skyriai; Lietuvoje veikia 128 modernūs siuntų savitarnos terminalai; įdiegta e.savitarnos sistema; pristatyta nauja eiles paštuose mažinanti „Mano siuntos“ paslauga; modernizuota laiškininkų veikla, darbui suteikiant planšetes su specialia išmaniąja Lietuvos pašto programėle.
Per metus „Dzūkijos vandenų“ popierinių sąskaitų sumažėjo 277 vienetais
Tomas Valatka, Ekonomikos ir pardavimų departamento direktorius, „UAB „Dzūkijos vandenys“:
„Šiuo metu mes gyventojams pateikiame iš viso 11 tūkst. vienetų sąskaitų, iš jų 9 tūkst. 316 pateikiama paštu spausdintos popierinės sąskaitos, tai yra didžioji dalis, kas sudaro beveik 85 procentus.
Elektroniniu paštu pateikiama 1 tūkst. 41 sąskaita ir 335 e. sąskaitos. Taip pat dalis gyventojų – 264 – naudojasi bendra sąskaita „Viena sąskaita“. Apie 50 sąskaitų, gyventojų pageidavimu, yra pasiimamos pas mus įmonėje.
Bendra tendencija yra, kad popierinių sąskaitų atsisakoma, tačiau pakankamai lėtai – per metus popierinių sąskaitų sumažėjo 277 vnt. Gaila, kad kainodara nenumato ir mes negalime pasiūlyti gyventojams diferencijuotų kainų, kas, neabejojame, labiau skatintų atsisakyti paštu siunčiamų sąskaitų. Realiai elektroninė sąskaita kainuoja mažiau apie 0,20 Eur. Tad jei visi gyventojai atsisakytų popierinių sąskaitų, atitinkamai sumažėtų ir mokama pastovioji dalis – pardavimo kaina.“
Popierinė "Alytaus naujienos" laikraščio prenumerata
Norėdami užsiprenumeruoti popierinę "Alytaus naujienos" laikraščio versiją rašykite mums el. paštu: skelbimai@ana.lt ir nurodykite savo vardą, pavardę ir adresą, kuriuo turėtų būti pristatomas laikraštis. Kai tik gausime jūsų laišką, informuosime Jus dėl tolimesnių žingsnių.
Komentarai
Palikite savo komentarą
mano jau ir vyresnė aplinka…
Komentaras
mano jau ir vyresnė aplinka pradėjo naudotis paštomatų paslaugom. dėžės paštomatams labai lengvai tiek siųst, tiek atsiimt. o tos pašto dėžutės, tai jo.. pamirštu aš dažnai patikrint :D