Maskva ruošiasi karui ir 2025-aisiais

Apie tokias galima spręsti prisiminus, ką sakė kai kurie Kremliui artimi ekonomikos ir viešųjų finansų ekspertai maždaug prieš metus, Rusijos vyriausybei parlamentui svarstyti pateikus šių metų biudžetą. O buriama buvo maždaug taip: po 2024-ųjų šalies gynybai (iš esmės agresyviam karui) skiriama biudžeto dalis turėtų mažėti.  Ukrainos tautos ryžtas bei patiriamos aukos, taip pat Vakarų šalių parama (nors ši niekaip nesulyginama su ta kaina, kurią moka ukrainiečiai) anuos burtus išsklaidė it miglą. 

Paskutinę rugsėjo dieną Rusijos vyriausybė Valstybės Dūmai svarstyti pateikė kitų – 2025 m. - biudžetą, kuris rodo, kad kariauti V.Putino režimas ruošiasi ir kitamet. Gynybos/karo reikmėms 2025 m. Maskva rengiasi išleisti beveik 130 mlrd. Eur, skaičiuojant dabartiniu rublio ir euro kursu. Tai – 32,5 proc. visų biudžeto išlaidų. Ir 30 mlrd. Eur daugiau nei šiemet (apie 100 mlrd. Eur.).   Tai nėra galutiniai išlaidų skaičiai, nes tos šalies įstatymai nurodo, kad asignavimai kitas šalies represines struktūras – prokuratūrą, Rusijos gvardiją (kurios daliniai kariauja Ukrainoje), tardymo organus ir saugumo institucijas bei kitas – finansuoti numato kita biudžeto projekto eilutė - „nacionalinis saugumas ir teisėsaugos veikla“ (dar 3,5 mlrd. Eur). O kai kurios išmokos ir pensijos kariškiams turėtų būti finansuojamos iš „socialinės politikos“ eilutės (dar 1,3 mlrd. Eur).   Rusijos valdžia šiuo metu tikisi, kad kitų metų biudžetas bus šiek tiek deficitinis (išlaidų bus daugiau nei pajamų), tačiau viliasi, kad „skylę“ pavyks užlopyti skolinantis. Klausimas – kur?

Užsienio rinkose Maskvai pasiskolinti yra veik neįmanoma, nebent paskolą suteiktų kuri nors globali finansų institucija – Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ar Pasaulio bankas. TVF misija į Rusiją norėjo atvykti praėjusiąją savaitę keistos misijos – patarti Maskvai, kaip derėtų tvarkyti savo ūkį dabartinėmis sąlygomis. Vis dėlto prasidėjus politiniam šurmuliui visame pasaulyje TVF misija vizitą atšaukė. Bent jau laikinai.   V.Putino komanda, ko gero, yra numačiusi skolintis šalies viduje. Net pakėlusi įvairių mokesčių tarifus, kurie įsigalios sausio 1-ąją.    Nors Rusijos vyriausybės praėjusiąją savaitę parduotų obligacijų pajamingumas prasidėjo nuo 16 proc. Tai reiškia, kad diduma verslų šalyje nebeapsimoka. Ekonomistai pažymi, kad šiuo metu Rusijoje vystomo verslo pelno marža retai viršija 10 proc. Taigi turintys daugiau finansų turėtų būti suinteresuoti investuoti į vyriausybės obligacijas ir mėginti gyventi iš rentos už jas, užuot investavę į gamybą ir vyriausybės jai skiriamų pinigų lietų.   Stringa net 2024 m. pirmojoje pusėje stipriai ūgtelėjusi gynybos pramonė.

Statistika (nors ir labai apribota) rodo, kad Rusijos gynybos pramonė nebeauga nepaisant milžiniškų asignavimų iš valstybės biudžeto. Nėra investicijų, dėl ekonominių sankcijų neįmanoma įsigyti naujų technologijų bei staklių, todėl į gynybos pramonę investuojami pinigai ne skatina vystymąsi, o didina ir taip didelę infliaciją (kai kurių ekspertų požiūriu, metinė maisto produktų infliacija šalyje šiemet siekia apie 23 proc.).   Vis dėlto kariaujantys, dirbantys karo pramonėje – maždaug 30 mln. šalies gyventojų – yra ta gelžbetoninė Rusijos visuomenės dalis, kuri yra suinteresuota, kad karas Ukrainoje vyktų toliau ir kuo ilgiau, nes iš jo gauna naudos. Nors ši visuomenės dalis yra didelė, tačiau ji tokia – vienintelė.   

Tradiciškai Rusijos biudžeto pajamos yra itin priklausomos nuo žaliavų eksporto. Ypač naftos bei gamtinių dujų. Su gamtinių dujų pardavimo verslu, greičiausiai, jau yra visiškas krachas. Rusiškos naftos pasaulis niekaip negali atsisakyti. Tačiau ir čia gali būti problemų. Rusijos finansų ministerijos analitikai biudžeto projektą “piešė” manydami, kad kitais metais žalios naftos statinė (barelis) kainuos bent 60 JAV dolerių. O štai amerikietiškas „The Wall Street Journal“ rašo girdėjęs prognozių Saudo Arabijoje, kad kitąmet naftos kainos gali kristi ir iki 50 JAV dolerių. Tokiu atveju ne tik rusų, bet ir V.Putino laukia sunkūs laikai.