Lietuvoje – ir „cukraus“ mokestis?

Akcizas saldiesiems gėrimams ir naujas draudimo mokestis

Siūloma įvesti naują „cukraus mokestį“ saldiesiems gėrimams. Jis būtų taikomas nealkoholiniams saldintiems gėrimams, turintiems daugiau nei 2,5 gramus pridėtinių cukrų 100 ml gėrimo, taip pat tokių gėrimų paruošimui naudojamiems koncentratams.

Tarifai būtų nustatyti intervale nuo 7,4 iki 105 eurų 100 litrų gėrimo.

7,4 eurai – kai yra mažiau nei 8 gramai cukrų arba gėrimams, turintiems saldiklių, 21 euras – kai cukrų yra daugiau nei 8 gramai, o gėrimų koncentratams – 4,3 eurai už kilogramą (t. y. 105 eurai 100 litrų gėrimo).

Skaičiuojama, kad priėmus pokyčius 1 litras gėrimo, priklausomai nuo cukrų kiekio, brangtų nuo 0,09 iki 0,25 eurų, 1 litras koncentrato – 1,27 euro, 100 gramų koncentrato – 0,52 euro.

Naujas 10 proc. mokestis būtų taikomas visoms draudimo įmokoms, pavyzdžiui, gyvybės, privalomo transporto priemonių.

Šio mokesčio mokėtojai būtų 14 Lietuvoje įsisteigusių draudimo įmonių, taip pat draudikai, veikiantys be įsisteigimo.

Skaičiuojama, kad cukraus mokestis 2027 m. atneš 25 mln. eurų pajamų, draudimo – 110 mln. eurų.

Pokyčiai dėl individualios veiklos

Pajamas iš individualios veiklos siūloma įtraukti į bendrą progresinį apmokestinimą. Tiesa, kartu šiai veiklai būtų išlaikytas mažesnių pajamų apmokestinimo režimas, o efektyvusis mokesčio tarifas aukštesnėms pajamoms būtų didinamas palaipsniui.

Pavyzdžiui, metinėms apmokestinamoms pajamoms iki 20 tūkst. eurų būtų taikomas 15 punktų mokesčio kreditas, taip išlaikoma ir 5 proc. dydžio apatinė efektyviojo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo riba.

Tuo metu apmokestinamai iki 35 tūkst. metinių pajamų sumai šis tarifas pasiektų 15 proc., 42,5 tūkst. eurų sumai – 20 proc. ir abiems jiems būtų nustatytas mažėjantis mokesčio kreditas. Tokiu būdu išlaikoma esama mokestinė našta 35 tūkst. eurų neviršijančioms individualios veiklos pajamoms.

Iš individualios veiklos per metus uždirbus iki 42,5 tūkst. eurų, būtų taikomas 20 proc. tarifas. Šią sumą viršijant, būtų taikomi aukščiau minėti progresiniai tarifai intervale nuo 20 iki 32 proc.

Skaičiuojama, kad visi pokyčiai, susiję su gyventojų pajamų apmokestinimu, kitąmet atneštų 5,7 mln. eurų pajamų, 2027 m. – 217 mln. eurų (toks didelis skirtumas nustatytas atsižvelgus į gyventojų pajamų deklaravimo laikotarpius).

Pelno mokestis

Kaip siūlyta ir anksčiau, pelno mokestis būtų keliamas 1 punktu – stambioms įmonės siektų 17 proc., lengvatinis tarifas – 7 proc.

Būtų numatytos ir lengvatos – nuo 1 iki 2 metų ilginamas laikotarpis, kai naujai įkurtų smulkių įmonių pelnui taikomas nulinis mokesčio tarifas.

Skirtingai nei anksčiau, bus taikomas momentinio nusidėvėjimo principas – ilgalaikio turto įsigijimo kaina galės būti atskaitoma iš karto, netaikant nusidėvėjimo reikalavimų.

Taip pat siūloma leisti įmonėms atskaityti stipendijas studentams, kurie įgis aukštąjį išsilavinimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos srityse, taip pat tyrėjams, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą.

Taip pat 70 proc. apmokestinama pajamų riba būtų nustatyta nuostolius perkeliančiai įmonių grupei, ne tik pavieniui Lietuvoje veikiančioms įmonėms.

Skaičiuojama, kad pelno mokesčio pokyčiai kitąmet atneštų 47,3 mln. eurų pajamų, 2027 m. – 45,2 mln. eurų.

Pokyčiai dėl GPM tarifų

Finansų ministerija siūlo bendrai gyventojų pajamų sumai taikyti tris GPM tarifus nuo 20 iki 32 proc. Anksčiau siūlytas ir 36 proc. ketvirtasis tarifas didžiausioms pajamoms, tačiau po konsultacijų jo buvo atsisakyta.

20 proc. būtų apmokestinamos vidutinės iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) siekiančios metinės pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 metinių VDU, nuo 60 VDU – 32 proc. tarifas.

Prognozuojama, kad kitąmet 36 vidutiniai atlyginimai sudarys virš 82,9 tūkst. eurų, 60 vidutinių atlyginimų – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų.

Kitoms pajamoms – dividendams, ligos, motinystės, tėvystės pašalpoms, vaiko priežiūros, ilgalaikio darbo išmokoms, už 10 metų išlaikytų akcijų pardavimą, taip pat gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo išmokoms  – nepriklausomai nuo visų jų dydžio būtų taikomas 15 proc. tarifas.

Mažiausios iki 12 vidutinių atlyginimų per metus siekiančios pajamos (kitąmet – virš 27,6 tūkst. eurų) būtų apmokestinamos 15 proc.

Taip pat išlaikoma lengvata įmonių darbuotojams suteikiamam papildomam sveikatos draudimui – tačiau ne didesnei nei 350 eurų įmokų sumai.

Visą straipsnį rasite naujausiame, laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (37/14097).

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti – užsisakyti. Apie prenumeratą – čia.

© Publikacijų autorystė saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas