Kuo skiriasi ligoninės Gazos ruože ir Ukrainoje?

 Rusijos išeivių leidžiamas portalas "Meduza” praneša apie platų sociologinį tyrimą Rusijoje, kurį atliko kompanija “PS Lab” - “Dauguma Rusijos gyventojų norėtų kad karas baigtųsi, o dabar stengiasi tiesiog jo nepastebėti”.  Tačiau rusų generolai sumąsto vis kažką nauja, kad vis pakraupintų civilizuotą pasaulio pusę. Šios savaitės pradžioje Rusijos kariuomenės paleista sparnuotoji raketa Kyjive pataikė į vaikų ligoninę “Ochmatdet”. Žuvo pacientai, medikai, kelių žmonių tebeieškoma. Atakos metu didžiausioje Ukrainos vaikų ligoninėje buvo apie 600 pacientų ir apytikriai tiek medicinos personalo. Naujas ligoninės korpusas tapo netinkamas naudoti.  Ar tai kažkokia išskirtinė naujiena. Jei tiksliai prisimenu šio karo pradžią, Ukrainos žiniasklaidoje buvo pasakojimas apie tai, kaip rusų kariškių užmtame nedideliame mieste tanko patranka be jokio reikalo šovė į atnaujintą vietos ligoninės pastatą: okupantus greičiausiai erzino, kad vietos ligoninė atrodo kitaip nei Rusijos gilumoje. 

 Nors viešojoje erdvėje buvo pateikta objektyvių duomenų, kad į “Ochmatdet” ligoninę rėžėsi rusiška Ch-101 raketa, įvairaus rango Rusijos pareigūnai kaltinimus atrėmė įprastu jiems būdu. Vieni sakė, esą vaikų ligoninėje buvo daug “Ukrainos režimo smogikų” (taip rusų propaganda vadina ukrainiečių karius), nes esą gelbėjimo operacijoje buvo matyti “daug uniformuotų žmonių”. Kiti, įskaitant prezidento Vladimiro Putino atstovą žiniasklaidai Dmitrijų Peskovą, porino, esą į ligoninę pataikė amerikietiškos oro gynybos sistemos “Patriot” raketa. 

Smulkesni Kremliaus išlaikomi “analitikai” mėtė dar labiau neįtikėtinas įvykio versijas – pagal klasikinius propagandos modelius: skubiai į viešąją erdvę paleisti kuo daugiau kad ir apsurdiškų versijų, kad ieškantiems tikros informacijos nuo jos gausos ir prieštaringumo tiesiog susisuktų galva. Esą “ne viskas taip jau ir aišku”.  O ką Ukrainos sąjungininkai? JAV prezidentas Joe Bidenas NATO aukščiausio lygio susisitikimo renginiuose pareiškė, kad “Ukraina sustabdys Putiną”. JAV, Nyderlandų ir Danijos atstovai pažadėjo, kad dar šią vasarą Ukraina gaus amerikietiškus naikintuvus F-16 (kiek jau apie tai kalbama!). 

Kitų NATO šalių lyderiai pažadėjo tiekti daugiau oro gynybos sistemų (jeigu yra tokia galimybė, kodėl jos nebuvo perduotos, tarkime, bent savaite anksčiau?). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė tikįs, kad kitamet Hagoje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina gali tikėtis trokštamo kvietimo į aljansą, tačiau tikrąja jo nare šalis galėtų tapti tik pasibaigus karui su Rusija. Dar NATO narės pažadėjo 45 mlrd. Eur. paramą Ukrainai kitais – 2025 metais.  Kyla įspūdis, kad Ukrainos sąjungininkų ne pažadus, o veiksmus  paskatina tik vis labiau kruvinesni Kremliaus režimo nusikaltimai. Ir jeigu Maskvai iš tikrųjų pavyktų toji karo rutinizacija, Ukraina galbūt būtų palikti akistatoje su Rusija be modernių ginklų, finansinės paramos. Tokiam pusbadžio buvimui.  O toji Ch-101 raketa, žinovų teigimu, buvo pagaminta pernai, galiojant griežtiems ekonominių sankcijų paketams, kurie draudė tiekti į Rusiją raketoms būtinų modernių technologijų komponentus – puslaidininkius, mikroschemas, be kurių rusiškos raketos nemoka skraidyti. 

Taigi maža to, kad sąjungininkai Ukrainai nesuteikia pakankamos karinės paramos ir neužtikrina tokios sankcijų aplinkos, kad Maskva negautų gyvybiškai svarbių Vakarų technologinių elementų. Jie uždeda labai konkrečius apribojimus, kaip ukrainiečiai gali naudoti iš Vakarų gautą karinę techniką.  Juk apribojimai vakarietiškais ginklais apšaudyti Rusijos teritorijoje esančius karinius ir logistikos objektus buvo panaikintas tik vėlyvą š.m. pavasarį.  Tokia tai dalykinė reikalo pusė. Yra dar ir moralės kompaso aspektas. Prasidėjus Izraelio karui prieš “Hamas” teroristus Gazos ruože vakariečių bendruomenės ligi išprotėjimo “saugojo” palestiniečių teritorijoje veikiančias medicinos įstaigas, tarp jų kelias ligonines. Net tada, kada izraeliečiai įrodė, kad tose ligoninėse buvo teroristų irštvos.  Taip jau atrodo, kad maskvėniška ataka Kyjive liepos 8 d. šurmulio ir susirūpinimo sulaukė nepalyginti mažiau.