Kaip Lietuvoje nustatoma įkeičiamo turto likvidacinė vertė?

Visgi, finansuotojui svarbu ne bendra turto rinkos kaina, o tai, už kiek jis galėtų tą turtą greitai realizuoti, jei skolininkas negrąžintų paskolos. Štai čia ir atsiranda sąvoka, kuri dažnai kelia klausimų – likvidacinė vertė.

Kas yra likvidacinė vertė?

Likvidacinė vertė – realistiška suma, kurią galima būtų gauti už turtą per trumpą laiką, paprastai per priverstinį pardavimą (pvz., aukcioną), dažnai su nuolaida, kai svarbiausias tikslas – ne gauti maksimalią kainą, o greitai realizuoti turtą.

Likvidacinė vertė nėra lygi rinkos vertei, kuri atspindi, kiek turtas kainuotų įprastomis sąlygomis, jei pardavėjas ir pirkėjas turėtų pakankamai laiko derėtis ir spręsti. Kreditoriai skaičiuoja konservatyviai. Jiems svarbu, kad turtas būtų greitai parduodamas, net jei dėl to kaina būtų mažesnė.

Kur ši vertė taikoma?

Lietuvoje likvidacinė vertė dažniausiai naudojama šiais atvejais:

• Kredito suteikimui su įkeitimu – bankai, kredito unijos, lizingo bendrovės.
• Turto arešto ar bankroto atveju – kai tenka realizuoti turtą aukcione.
• Teisminiuose ginčuose – siekiant nustatyti realų turto nuostolį.
• Draudimo ar turto vertinimo rizikų analizėje.

Pagal tai gali būti nustatoma galima paskola su turto įkeitimu.

Kaip nustatoma likvidacinė vertė Lietuvoje?

Lietuvoje turto vertinimą reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, o praktikoje vadovaujamasi ir Tarptautiniais vertinimo standartais (TVS), taip pat – Vertintojų etikos ir metodikų rekomendacijomis.

Turto vertinimą atlieka licencijuoti vertintojai

Tik vertintojas, turintis Lietuvos turto vertintojų asociacijos (LTVA) arba kitų pripažintų institucijų sertifikatą, gali parengti oficialią vertinimo ataskaitą. Ši ataskaita ir yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiasi kreditoriai.

Vertintojas nustato kelias vertes:

• Rinkos vertę – kiek kainuotų turtas įprastomis sąlygomis.
• Likvidacinę vertę – kiek kainuotų turtas greito pardavimo atveju.
• Kartais – priverstinio pardavimo vertę, kuri dar žemesnė nei likvidacinė, jei taikoma išskirtinė situacija (pvz., bankrotas, turto areštas).

Kriterijai, kurie lemia likvidacinę vertę:

• Turto pobūdis: nekilnojamasis turtas, technika, transportas, verslo dalis.
• Likvidumo lygis: ar lengva surasti pirkėją šiam objektui?
• Paklausos situacija rinkoje: ar tai „populiarus“ ar „nišinis“ turtas?
• Laiko apribojimai: per kiek laiko reikia jį parduoti?
• Teisinės ar fizinės kliūtys: apribojimai, užstatymai, defektai, servitutai.
• Tinkamumas naudoti iškart: ar turtas eksploatuojamas, ar reikia investicijų?

Dažnai likvidacinė vertė siekia tik 60–80 % rinkos vertės, o kartais – dar mažiau, ypač jei turtas specifinis arba rinkoje sunkiai realizuojamas.

Kredito unijų praktika: kuo skiriasi nuo bankų?

Lietuvoje kredito unijos dažnai vertina turto likvidacinę vertę lankstesniu požiūriu nei didieji bankai, ypač regionuose. 

Jos labiau atsižvelgia į:

• Vietos rinkos specifiką, pvz., kaimo sodybos ar ūkinės paskirties pastatai gali būti vertinami atsižvelgiant į vietinius pirkimo-pardavimo precedentus.
• Narystės ryšį – kredito unijoms svarbu bendruomeninis aspektas, todėl jos kartais pasitiki ir „netiesioginiais“ rodikliais.
• Kombinuotą užtikrinimą – vertinama ne tik pats turtas, bet ir verslo planas, pajamos, finansinis srautas.

Tačiau tai nereiškia, kad kredito unijos rizikuoja. Jos taip pat remiasi vertintojų ataskaitomis, dažniausiai reikalauja profesionalios vertės nustatymo ir laikosi Lietuvos banko priežiūros reikalavimų.

Kas moka už vertinimą?

Įkeičiamo turto vertinimą paprastai apmoka pats skolininkas, nebent yra numatyta kitaip (pavyzdžiui, projektinėje ES finansuojamoje priemonėje). 

Kainos priklauso nuo turto tipo ir vietos, bet, pavyzdžiui:

• Butas mieste – nuo 80 iki 150 eurų.
• Gyvenamasis namas ar sodyba – nuo 150 iki 300 eurų.
• Komercinis NT – nuo 300 iki 600 eurų ar daugiau.

Ką svarbu žinoti skolininkui?

Tai svarbi priemonė kreditoriams apsaugoti savo interesus, bet taip pat ir iššūkis skolininkams, kurie gali tikėtis mažesnės paskolos nei tikėjosi, jei turtas įvertinamas nepalankiai.

1. Nesitikėkite, kad vertė bus lygi rinkos kainai. Likvidacinė vertė visada mažesnė – kreditoriai siekia apsidrausti nuo rizikos.
2. Kuo likvidesnis turtas – tuo aukštesnė vertė. Butas Vilniuje bus įvertintas palankiau nei sandėlis užmiestyje ar senas traktorius.
3. Vertinimą atlikite tik su licencijuotais specialistais. Savarankiškai darytas „vertinimas“ neturės juridinės galios.
4. Neapsiribokite tik vertinimu – parodykite visą kontekstą. Pvz., jei įkeičiamas turtas turi strateginę vertę verslo planui, tai gali pagerinti paskolos sąlygas, ypač kredito unijoje.

Likvidacinė vertė Lietuvoje – atsargus, konservatyvus turto įkainojimas, pagrįstas tuo, kiek jis galėtų būti parduotas priverstinai ir greitai.