JAV ignoruoja Briuselį, tačiau zonduoja Europą

Šios temos kontekste Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad šalyje lankėsi italų buitinės technikos gamintojos „Ariston” atstovai, kurie esą jau priėmė korporacinį sprendimą sugrįžti į netoli Sankt Peterburgo dar prieš karo pastatytą savo gamyklą. Buvo pranešta, kad kovo 26 d. Rusijos diktatorius pasirašė įsaką, kuriuo grąžino vandens šildytuvų gamyklą anksčiau iš Rusijos pasitraukusiems italams.

Vis dėlto atrodo, kad šis atvejis yra itin retas, išsiskiriantis iš bendrų tendencijų. Yra neoficialių pranešimų apie tai, kad „Ariston” savininkų italų šeima yra jau kurį laiką pažįsta V. Putiną ir ne kartą yra susitikę šiam atostogaujant pas tuometinį Italijos ministrą pirmininką Silvijų Berlusconį (1936-2023).

V. Putino padėtis šiuo metu nėra itin miela. Net JAV prezidentas D. Trumpas, regis, ėmė suprasti, kad Kremliaus šeimininkas jį mausto imituodamas derybas dėl taikos Ukrainoje. Bent jau tokios gaidelės nuskambėjo pačioje praėjusios savaitės pabaigoje ir šios pradžioje. Tai privertė V. Putiną į Vašingtoną pasiųsti vieną svarbiausių savo derybininką – Kirilą Dmitrievą, kuris JAV sostinėje susitiko su kolega Steve'u Witkoffu.

K. Dmitrievo veiklos sritis – investicijos. Tai – žmogus turintis galimybę prisiliesti prie svarbiausių Rusijos pinigų srautų. Spėju, kad jo vizitas į Vašingtoną turi tris pagrindinius tikslus: užtikrinti D. Trumpo komandą, esą V. Putinas iš tikrųjų „trokšte trokšta taikos”, tačiau to negali padaryti iš karto, „kol nėra pašalintos fundamentalios konflikto su Ukraina priežastys” taip, kaip jas įsivaizduoja Maskva – neatsiveriantis šlagbaumas Ukrainos kelyje į NATO, Vakarų sankcijų režimo Maskvai panaikinimas ir pan. O kol anos kliūtys būtų palaipsniui šalinamos JAV su Rusija galėtų užsiimti kvapą gniaužiančiomis verslo galimybėmis – tyrinėti Rusijos iškasenų klodus, juos įsisavinti, sutelkti pastangas prie fundamentalaus mokslo, kosmoso tyrimų temos.

Kaip K. Dmitrijevui sekėsi Vašingtone – per kokią savaitę sužinosime. Tačiau nepaisant D. Trumpo paskutiniu metu paleistų žaibų, grasinimų „žiauriomis sankcijomis” Rusijos pusėn sunku atmesti tikimybę, kad JAV administracija rusų derybininko vėl bus užliūliuota ir ims daug kalbėti apie tai, kad ištikrųjų taiko Ukrainoje nenori pati Ukraina ir Europa, kurios D. Trumpas stačiai nekenčia.

Prieš savaitę pasklidus kalboms, kad JAV netrukus gali asušvelninti kai kurias sankcijas Rusijai, teko trumpai kalbėtis su keliais Lietuvos diplomatais, kurie patvirtino, esą nepaisant tragedijos Pabradės poligone, JAV kolegos jau ėmė teirautis, ar Lietuva būtų nusiteikusi Europos Sąjungos (ES) struktūrose paremti sankcijų Rusijai švelninimą „vardan taikos”. Šie pokalbiai – vis dar labai toli nuo diplomatinio spaudimo, tačiau jie jau prasidėjo.

Galima būtų paklausti, kodėl JAV administracija šia tema negalėtų tiesiog pasikalbėti su Europos sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotine Kaja Kallas. Tačiau akivaizdu, kad visiškas bendrųjų ES struktūrų ignoravimas yra dabartinio D. Trumpo sumanyto žaidimo esmė – kalbėtis su kai kurių Europos šalių lyderiais, tačiau nebendrauti su Briuseliu.

O bendra ES pozicija – labai svarbi. Nes norint Maskvai atsitiesti ekonomiškai, jai tiesiog būtina grįžti į Europos rinkas, kuriose rusiškos įmonės iš eksporto uždirbo liūto dalį pajamų. Būtent ES diapozitoriumuse laikoma apie 300 mlrd. JAV dolerių vertės suspenduotų Rusijos centrinio banko atsargų (JAV – tik apie 7 mlrd. JAV dol.).

D. Trumpo administracija šią padėtį galėtų komentuoti taip: jūs, gerbiamieji galite laikytis teorijos, kad sankcijos gali parklupdyti Rusiją, tačiau kol kelis metus lauksite teorijos patvirtinimo, karo lauke žus dar tūkstančiai ir tūkstančiai žmonių.