Nesiekia streikuoti, nori būti išgirsti – nuo ketvirtadienio ryto

– Kodėl Alytaus švietimo darbuotojai streikuos?

– Pagrindinė streiko priežastis – nepasiektas susitarimas dėl Alytaus miesto teritorinės švietimo šakos kolektyvinės sutarties ir neišspręstas kolektyvinis darbo ginčas dėl interesų. Norėčiau pabrėžti, kad streikas nėra nei spontaniškas sprendimas, nei reakcija į kurį nors savivaldybės vadovų pasisakymą. Streiką lėmė ne vienas nesuderintas derybų reglamento punktas, o visa užsitęsusio proceso ir neišspręstų klausimų visuma. Profesinė sąjunga ne kartą ragino savivaldybę grįžti prie derybų stalo. Taigi streikas buvo numatytas tik po ilgai trukusių bandymų pradėti ir tęsti derybas.

– Kuriose įstaigose vyks streikas ir kokie vieši renginiai numatyti?

– Streiko pradžia planuojama lapkričio 12 d. 8 valandą. Profesinė sąjunga yra parengusi viešų renginių grafiką, kuriame numatyti susibūrimai prie Alytaus miesto savivaldybės ir įvairių miesto švietimo įstaigų. Lapkričio 12 d. numatyti renginiai prie savivaldybės, Adolfo Ramanausko-Vanago, Jotvingių, Putinų ir Šv. Benedikto gimnazijų bei lopšelio-darželio „Šaltinėlis“.

Lapkričio 13 d. numatyti renginiai prie savivaldybės, Dainavos ir Panemunės progimnazijų bei kitose vietose pagal grafiką. Svarbu atskirti streiką nuo piketo. Streikas yra darbuotojų kolektyvinis veiksmas, kurio metu streikuojantys darbuotojai laikinai nutraukia darbo funkcijų vykdymą. Tuo tarpu piketas yra vieša protesto ir pozicijos išreiškimo forma. Todėl piketas prie konkrečios mokyklos ar darželio savaime nereiškia, kad visi tos įstaigos darbuotojai streikuoja arba kad protestuojama prieš tos įstaigos vadovą. Viešų renginių tikslas – atkreipti dėmesį į visų švietimo darbuotojų darbo sąlygas, socialinio dialogo problemas ir būtinybę pasiekti susitarimą.

– Ar streiko metu vyks pamokos? 

– Puikiai suprantame, kad mokiniams ir jų tėvams svarbu žinoti, kaip bus organizuojamas ugdymo procesas. Mokytojai nėra suinteresuoti trikdyti ugdymą. Priešingai – jų kasdienis darbas yra rūpintis mokinių mokymusi, pažanga ir gerove. Tačiau konkreti situacija priklausys nuo to, kiek darbuotojų kiekvienoje įstaigoje nuspręs streikuoti. Todėl negalėtume atsakingai teigti, kad visose miesto mokyklose pamokos vyks įprastai arba kad visose jos bus sustabdytos.

Kiekvienos įstaigos administracija turės įvertinti situaciją ir informuoti mokinius bei jų tėvus apie ugdymo organizavimą. 

Kalbant apie galimus trumpalaikius streiko nepatogumus dažnai pamirštama, kad mokytojų darbo sąlygos tiesiogiai susijusios su ugdymo kokybe. Jeigu mokytojai jaučiasi nesaugūs, patiria nuolatinę įtampą, neturi tinkamų darbo sąlygų ar realios galimybės apginti savo teises, ilgainiui tai veikia visą švietimo bendruomenę.

Todėl darbuotojų garantijos nėra vien pačių darbuotojų interesas. Tai svarbu ir mokiniams.

– Kiek švietimo darbuotojų planuoja dalyvauti streike?

– Profesinės sąjungos dokumentuose buvo nurodytas preliminarus 806 galimų streiko dalyvių skaičius. Tačiau tai nėra galutinis individualiai apsisprendusių streikuoti darbuotojų skaičius. Kiekvienas darbuotojas turi teisę savarankiškai apsispręsti dėl savo dalyvavimo streike. Todėl galutinis dalyvių skaičius priklausys nuo konkrečių darbuotojų sprendimų ir paaiškės organizuojant streiką bei jam prasidėjus. Nenorėtume visuomenei sudaryti klaidingo įspūdžio, kad visi preliminariai nurodyti darbuotojai jau yra patvirtinę savo dalyvavimą.

– Meras Nerijus Cesiulis teigia, kad savivaldybė sutiko su beveik visais profesinės sąjungos pasiūlymais ir nesutarimas kilo tik dėl vieno punkto. Ar tai tiesa?

– Reikia aiškiai atskirti du dokumentus. Teisinga kalbėti apie dešimt suderintų derybų reglamento punktų, o ne apie patenkintus profesinės sąjungos reikalavimus. Derybų reglamentas nustato procedūrinius klausimus, tuo tarpu kolektyvinėje sutartyje numatomos konkrečios darbuotojų darbo sąlygos, socialinės garantijos, papildomos teisės ir šalių įsipareigojimai. Nesutarimas liko dėl penktojo punkto, susijusio su derybų susitikimų dažnumu.  Tačiau tai visiškai nereiškia, kad savivaldybė sutiko su visais profesinės sąjungos pasiūlymais dėl darbuotojų garantijų. Šių dviejų dokumentų sutapatinimas visuomenei gali sudaryti klaidingą įspūdį, tarsi savivaldybė jau būtų patenkinusi beveik visus švietimo darbuotojų reikalavimus. Taip nėra. 

– Kodėl profesinei sąjungai toks svarbus susitikimų dažnumas? Ar tikrai dėl to verta streikuoti?

– Jeigu neatsižvelgtume į ankstesnę derybų eigą, galėtų pasirodyti, kad ginčas kilo dėl procedūrinės smulkmenos. Tačiau pirmojo derybų posėdžio laukėme daugiau kaip penkis mėnesius. Todėl profesinė sąjunga siūlė derybų posėdžius organizuoti 3–4 kartus per mėnesį. Tai nebuvo kategoriškas reikalavimas susitikti tik kartą per savaitę. Buvome pasirengę svarstyti ir trijų susitikimų per mėnesį grafiką. Savivaldybės atstovai siūlė dėl kiekvieno kito susitikimo tartis atskirai. Mūsų vertinimu, toks modelis neužtikrintų derybų nuoseklumo ir leistų joms vėl užsitęsti neapibrėžtam laikui.

– Kokių konkrečių garantijų siekiama teritorinėje kolektyvinėje sutartyje?

– Teritorinės kolektyvinės sutarties tikslas – nustatyti aiškesnes ir palankesnes darbo bei socialines garantijas Alytaus švietimo įstaigų darbuotojams. Tarp mūsų pasiūlymų – papildomos garantijos nepedagoginiams darbuotojams, kelionės į darbą išlaidų kompensavimas, papildomos socialinės išmokos, aiškesnė priedų ir priemokų skyrimo tvarka, tinkamas papildomo darbo apmokėjimas. Taip pat keliame klausimus dėl mokytojų darbo krūvių, klasių dydžių, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo sąlygų ir darbuotojų saugumo. Iki šiol savivaldybė net nepradėjo iš esmės svarstyti pateikto kolektyvinės sutarties projekto. Teritorinė kolektyvinė sutartis leistų sukurti bendrą darbo santykių standartą, kuris nebūtų priklausomas vien nuo konkretaus švietimo įstaigos vadovo požiūrio.

– Meras streiką vadina politiniu veiksmu ir sieja su artėjančiais savivaldos rinkimais. Kaip vertinate tokius teiginius?

– Mūsų organizacijoje yra įvairių politinių pažiūrų žmonių. Tačiau darbuotojo teisė siekti geresnių darbo sąlygų nepriklauso nuo jo politinių įsitikinimų. 

Visą straipsnį skaitykite nusipirkę ar užsisakę „Alytaus naujienas“.

Naujausią laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.