Kaip prižiūrėti šuns burnos sveikatą ir išvengti dažniausių problemų

Nemalonus kvapas iš burnos, apnašos ar paraudusios dantenos kartais laikomi neišvengiama šuns gyvenimo dalimi. Vis dėlto į tokius požymius nereikėtų numoti ranka. Reguliari priežiūra namuose ir periodinė burnos būklės patikra gali padėti anksčiau pastebėti besiformuojančias problemas.

Burnos priežiūrą verta pradėti kuo anksčiau

Prie dantų priežiūros šunį geriausia pratinti dar tada, kai jis jaunas. Šuniukui daug lengviau priimti naują rutiną, jei dantų ir dantenų lietimas palaipsniui tampa įprasta kasdienybės dalimi.

Iš pradžių nebūtina iš karto naudoti dantų šepetėlio. Galima tiesiog trumpai paliesti lūpas ir dantenas, leisti augintiniui apsiprasti su rankos prisilietimu prie burnos. Vėliau galima pereiti prie specialiai šunims skirto šepetėlio arba ant piršto užmaunamo antgalio.

Svarbiausia neskubėti. Jei procedūra nuo pat pradžių sukelia daug streso, šuo gali pradėti jos vengti, o priežiūra taps sudėtingesnė ir šeimininkui.

Dantų valymas yra viena svarbiausių priemonių

Reguliarus dantų valymas padeda pašalinti minkštas apnašas prieš joms sukietėjant. Tam reikėtų naudoti gyvūnams skirtą dantų pastą ir tinkamo dydžio šepetėlį.

Žmonėms skirtos dantų pastos augintiniams netinka, nes jų sudėtyje gali būti medžiagų, kurių šunims nereikėtų nuryti. Šuniui pritaikytos priemonės sukurtos atsižvelgiant į tai, kad gyvūnas po valymo burnos neišskalauja.

Valyti geriausia ramioje aplinkoje ir procedūrą atlikti trumpai, tačiau reguliariai. Jei šuo priešinasi, naudingiau kelias dienas skirti trumpoms treniruotėms nei bandyti jėga išvalyti visus dantis vienu kartu.

Kramtalai ir žaislai gali būti pagalbinė priemonė

Įvairūs kramtalai bei specialūs dantų priežiūrai skirti žaislai gali papildyti kasdienę burnos priežiūrą. Kramtant mechaniškai veikiamas dantų paviršius, todėl kai kurios priemonės gali padėti sumažinti besikaupiančių apnašų kiekį.

Vis dėlto kramtukai neturėtų būti laikomi visišku dantų valymo pakaitalu. Jų veiksmingumas priklauso nuo produkto, šuns kramtymo įpročių ir to, kiek laiko augintinis iš tikrųjų kramto.

Svarbu pasirinkti ir tinkamą dydį bei kietumą. Per mažą daiktą šuo gali praryti, o itin kieti gaminiai gali būti netinkami kai kuriems gyvūnams. Kilus abejonių, tinkamiausią variantą verta aptarti su veterinarijos specialistu.

Nemalonus kvapas iš burnos neturėtų būti ignoruojamas

Nedidelis specifinis kvapas iš šuns burnos nėra neįprastas, tačiau labai stiprus arba staiga pasikeitęs kvapas gali būti ženklas, kad verta atidžiau apžiūrėti burną.

Kartu galima pastebėti dantų spalvos pokyčius, pageltusias ar parudavusias apnašas, paraudusias dantenas. Kai kurie šunys pradeda vengti kieto maisto, kramtyti tik viena burnos puse arba tampa jautresni bandant paliesti snukį.

Tokie požymiai nebūtinai reiškia vieną konkrečią problemą, todėl jų priežastį turėtų įvertinti veterinarijos gydytojas. Ypač svarbu nelaukti, jei augintiniui akivaizdžiai sunku ėsti arba matomas kraujavimas.

Šunų dantų higiena turi tapti rutina

Geriausių rezultatų paprastai pasiekiama tuomet, kai šunų dantų higiena nėra prisimenama tik atsiradus nemaloniam kvapui ar matomoms apnašoms. Kur kas paprasčiau burnos priežiūrą įtraukti į įprastą augintinio rutiną.

Tai gali būti trumpas dantų valymas nustatytu metu, burnos apžiūra kartą per savaitę ir veterinarijos gydytojo rekomenduotos papildomos priemonės. Tokia rutina padeda šeimininkui geriau pažinti įprastą augintinio burnos būklę, todėl įvairius pokyčius galima pastebėti anksčiau.

Svarbu atsižvelgti ir į konkretų šunį. Burnos priežiūros poreikiai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, dantų būklės, žandikaulio anatomijos ir kitų individualių veiksnių.

Kada reikalinga profesionali dantų priežiūra?

Dantų priežiūra yra svarbi, tačiau jau susiformavusių kietų dantų apnašų vien šepetėliu pašalinti nepavyks. Tokiais atvejais veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti profesionalią burnos apžiūrą ir, jei reikia, dantų valymą.

Profesionalios procedūros poreikis kiekvienam šuniui gali atsirasti skirtingu metu. Todėl geriau nesivadovauti vien tuo, kiek metų augintiniui ar kada jo dantys buvo valyti paskutinį kartą.

Periodinių sveikatos patikrų metu galima paprašyti veterinarijos gydytojo įvertinti ir burnos būklę. Tai padeda suprasti, ar dabartinės priežiūros pakanka, ar reikėtų ją keisti.

Į ką dar verta atkreipti dėmesį?

Prižiūrint šuns burną svarbus nuoseklumas. Retas, bet labai intensyvus valymas dažniausiai nėra toks naudingas kaip reguliari ir augintiniui priimtina priežiūra.

Taip pat nereikėtų savarankiškai bandyti šalinti sukietėjusių apnašų aštriais įrankiais. Tokiu būdu galima pažeisti dantenas ar danties paviršių, o tikroji burnos būklė vis tiek lieka neįvertinta.

Gera burnos priežiūra susideda iš kelių dalykų: reguliaraus dantų valymo, tinkamų papildomų priemonių, šeimininko dėmesio pokyčiams ir profesionalios veterinarinės pagalbos tada, kai jos reikia. Įtraukus šiuos veiksmus į kasdienę augintinio priežiūrą, pasirūpinti dantimis tampa gerokai paprasčiau.