Kaip dzūkai dalyvauja kultūroje ir tenkinasi ja?

Lyginant visos Lietuvos ir apskričių dalyvavimo savanoriškoje veikloje rodiklius, matyti, kad rodiklis yra reikšmingai aukštesnis Šiaulių apskrityje (tiek su apskrities centru, tiek be jo), o mažesnis – Kauno ir Alytaus apskrityse (tiek su centru, tiek be jo).

Vilniaus ir Kauno mieste, taip pat Klaipėdoje geriau vertinamas beveik visų kultūros sričių gyvai prieinamumas, kiti miestai išsiskiria pavienėmis sritimis, pavyzdžiui, Alytuje geriau vertinami viešoji biblioteka bei kino filmai. Skaitytojų auditorija mūsų šalyje išsiskiria tuo, kad per metus vienas žmogus vidutiniškai perskaito bent 14 knygų. Aktyvių skaitytojų ir lankytojų grupėms bendrai atstovauja 40 proc. visuomenės narių, jie reguliariai lankosi bibliotekose, koncertuose, spektakliuose, muziejuose bei paveldo objektuose.

Lietuvoje palankiausiai 2026 m. gyventojai vertino ne tik kino filmų, bet ir muziejų sritis. 65 proc. apklaustųjų šalies gyventojų teigė muziejų kokybę vertinantys gerai arba labai gerai, kino filmų kokybę pozityviai vertina 64 proc.

Tyrimo duomenys rodo, jog didžiausia dalis – 54 proc. – visuomenės sudaro žmonės, kurie kultūros gyvenime nedalyvauja. Esminės priežastys, trukdančios jiems įsitraukti į kultūros gyvenimą ir veiklas, išlieka laiko bei intereso stoka, kultūros paslaugų kaina, regionų gyventojai dažniau mini sveikatos problemas ar sudėtingą nuvykimą į kultūros renginius.

Mažiausia dalis (7 proc.), kaip rodo apklausos rezultatai, priklauso kūrėjų grupei.