Su 445-uoju Alytaus savivaldos gimtadieniu!

Kaip rašoma leidinyje „Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai“, miesto (magdeburginėmis) teisėmis Alytus naudojosi iki 1776 m. Beveik 200 metų Alytaus savivaldaus miesto gyvenimas laikomas svarbiu miestų ir miestiečių teisių Lietuvoje plėtros paveldu.
1776 m. Abiejų Tautų Respublikos seimas priėmė Konstituciją, pagal kurią iš Alytaus buvo atimtos savivaldos teisės. Remdamiesi Ketverių metų (1788–1792) seimo nutarimais, 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija, alytiškiai mėgino atkurti savivaldą. Ji vėl buvo sukurta 1791 m., tačiau veikė vos kelis mėnesius. 1792 m. buvo pagaminti du nauji Alytaus miesto spaudai su visai kitais simboliais – vietoj heraldinės rožės (kaip dabar miesto herbe) vaizduotos trys ant žemės augančios lelijos (kaip yra rajono herbe).

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m., Nemuno upe išvedus sieną tarp Rusijos ir Prūsijos, Alytų pasidalijo dvi valstybės, kurias skyrė keliasdešimt metrų, tačiau net dvi savaitės dėl skirtingų kalendorių. Daugiau nei šimtą metų abi miesto dalys vystėsi skirtingai. 1796 m. Dešinysis Alytaus miestelis (Pirmasis Alytus) buvo priskirtas Trakų apskrities Lelionių raktui, po baudžiavos panaikinimo 1861 m. jis priskirtas Aleksandrovsko (dab. Alovės, Alytaus r.) valsčiui. 1581-ųjų miesto teisių privilegijos originalas su miesto herbu, kaip rašoma leidinyje „Lietuvos heraldika“, neišliko, žinomi tik du magistrato herbiniai antspaudai su heraldine rože, naudoti nuo XVII a. pradžios iki 1776 m. Rožė - vienas iš labiausiai Europoje paplitusių simbolių. Esama versijos, kad ji į miesto herbą atkeliavo iš Alytaus bažnyčios, kuri, be kitų titulų, turėjo Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo vardą.

Po 1815 m. Alytus buvo priskirtas Augustavo vaivadijos, vėliau Augustavo gubernijos, nuo 1867 m. – Suvalkų gubernijos Kalvarijos apskričiai. Lenkijos karalystėje įsteigus gminas (valsčius), Alytus vėl tapo centru. 1870 m. Rusijoje priėmus miestų įstatymą, Lietuvoje jis įsigaliojo 1876 m. Pirmojo Alytaus gyventojai XIX a. pabaigoje rinko seniūną ir miestiečių valdybą, XX a. pr. – kaimo seniūną, o kairioji miesto dalis (Antrasis Alytus) atiteko Prūsijos karalystei, vėliau – Napoleono įkurtai Varšuvos kunigaikštystei.

Senoji istorinė rožė miesto heraldiką sugrįžo 1968 m., bet po dvejų metų herbas buvo uždrausta. Pagal seniausius miesto antspaudus atkurtą Alytaus miesto herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino 1995 m. Alytaus rajono savivaldybės herbas su trimis lelijomis patvirtintas 2001 m.