Grindinio nebėra, o kultūrinis sluoksnis liko neištirtas

Rasti pavieniai akmenys

Alytus kūrėsi dešiniajame Nemuno krante, čia suformuota ir pirmoji miesto aikštė, joje pastatyta rotušė. Daugiau kaip prieš dešimt metų, rekonstruojant Pirmo Alytaus aikštę, joje buvo atliekami archeologiniai kasinėjimai. Jų metu rasta daug įdomių dalykų, kuriuos dabar galima pamatyti visai šalia aikštės, Jiezno g. įsikūrusiame Archeologijos muziejuje.

Balandžio mėnesį buvo atlikti archeologiniai žvalgymai Panemuninkėlių gatvėje nuo A. Juozapavičiaus g. iki Slėnio g. Ši teritorija patenka į Kultūros vertybių registrą įrašytą Alytaus senojo miesto vietą, žyminčią istorinį miesto centrą. Tyrimai buvo reikalingi įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką – techniniam darbo projektui.

Kaip rašoma išvadose, rasti išlikę kelių akmenų gatvės akmeninio grindinio fragmentai, tačiau daugiausia lauko akmenys iš suardyto gatvės grindinio. Išlikusio gatvės grindinio ar bent kelių kvadratinių metų jo plotų tyrimų metu nepastebėta. Ties Panemuninkėlių g. posūkiu į Slėnio g. naujai įrengiamo tako trasos vietoje rastas iki 0,15 m storio XIX–XX a. I pusės kultūrinio sluoksnio fragmentas. Apie tai rašoma tyrimo išvadose.

Visuomenininkai, deja, pavėlavo

Prasidėjus darbams senojoje miesto dalyje Pirmame Alytuje, redakcija gauna skaitytojų laiškų. Pavyzdžiui, alytiškis Donatas Žmuidinavičius svarsto, kad būtent Panemuninkėlių gatvės ir aplinkinėje teritorijoje galėjo būti LDK rotušės aikstė, šioje vietoje jis matytų bruką, kuris ženklintų ją kaip istorinę. Ką apie tokius visuomenininkų pastebėjimus mano archeologė B. Lisauskaitė?

„Manyčiau, kad visuomenininkai turėjo rūpintis tuomet, kai buvo pirmą kartą, matyt, dar sovietmetyje, asfaltuojama Panemuninkėlių gatvė, įrengiama jos sankasa ir klojami magistraliniai tinklai važiuojamoje dalyje. Nors vėliau irgi dar buvo kasama ne kartą ir tikrai be archeologų.  Grindinys buvo, bet jis rastas suardytas, t. y. pavieniai akmenys arba kelių akmenų grupelės permaišytame sluoksnyje. Toks sluoksnis su permaišytais akmenimis tęsėsi iki sklypo Panemuninkėlių g. 5 pietinės ribos. Matyt, to gatvės grindinio kažkada tiek ir buvo. Manau, kad grindinys buvęs XX a. I pusės,  nes žemiau esančiame sluoksnyje rasta medžio angliukų, galimai pasilikusių nuo XX a. pr. ar Pirmo pasaulinio karo gaisrų. Tam, kad būtų kreipiamasi į Kultūros paveldo departamento Vertinimo tarybą dėl, pavyzdžiui, tokios vertingosios savybės, kaip gatvės akmeninis grindinys, apsaugos nustatymo reikia surasti bent keletą kvadratų išlikusio grindinio ir pagrįsti jo reikšmingumą bei išlikimo laipsnį ir  išsaugojimo galimybes“, – sako archeologė.

Siūlė išsamesnį tyrimą

Pasiteiravome B. Lisauskaitės ir apie tai, kodėl Panemuninkėlių gatvė buvo atlikti tik archeologiniai žvalgymai, o ne žvalgomieji tyrimai, kurių metu kasamos nedidelės perkasos arba šurfaі kultūrinio sluoksnio gyliui ir riboms nustatyti?

„Pagal archeologinio paveldo tvarkybos reglamento reikalavimus, archeologinių tyrimų projektą rengia tyrėjas, susipažinęs su ankstesnių istorinių, archeologinių tyrimų medžiaga ir planuojamų žemės darbų apimtimis. Po to jis suderinamas su užsakovu ir teikiamas Kultūros paveldo departamentui, prie kurio veikianti Mokslinė archeologijos komisija jį svarsto ir nusprendžia. Taigi, Panemuninkėlių g. atveju, kadangi nebuvo ankstesnių archeologinių tyrimų gatvės trasoje ir nebuvo informacijos apie joje susiformavusį  kultūrinį sluoksnį, teikiau komisijai žvalgomųjų archeologinių tyrimų projektą. Šiuo atveju būtų iki žemės darbų pradžios ištirti 5 šurfai iki nejudinto grunto tam, kad surinktume informaciją apie kultūrinio sluoksnio savybes, t. y. išlikimo laipsnį, storį, chronologiją. Deja, Mokslinė archeologijos komisija nusprendė, kad reikia keisti tyrimų pobūdį į archeologinius žvalgymus. Tai yra, tyrimus vykdyti žemės darbų metu iki projektinio gylio – 0,45–0,5 m. Archeologo nuomonė komisijai paprastai nėra nei įdomi, nei svarbi. Taigi, tyrimų projektas buvo pakeistas, patvirtintas tos pačios komisijos ir Kultūros paveldo departamentas išdavė leidimą. Archeologiniai žvalgymai atlikti, tuo viskas ir baigta“, – sako B. Lisauskaitė.

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.