Savivaldybių kultūros indekse Alytus – priešpaskutinis, pinigais – irgi gale

Tačiau pateikimai ir naujausi duomenys – pagal skiriamą biudžeto dalį kultūrai, Alytus užima 56 iš 60 vietą tarp visų Lietuvos savivaldybių.

„Savivaldybių kultūros indeksą sudaro net 7 skirtingos sritys, reprezentuojančios kultūros pasiūlą ir gyvybingumą (kultūros organizacijų, jų darbuotojų bei menininkų skaičius), kultūros finansavimą (savivaldybių išlaidas kultūros sričiai), gyventojų pasitenkinimą kultūros renginiais, kultūros paveldo situaciją ir kt. Tai rodo, kad visose srityse, lyginant su kitomis savivaldybėmis, Alytuje yra spragų. Pavyzdžiui, pagal gyventojų skaičių Alytaus miestas yra apie 12 kartų mažesnis nei Vilnius, bet menininkų bendruomenė Alytuje daugiau nei 100 kartų mažesnė nei Vilniaus“, – sako Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė, indekso autorė dr. Kristina Mažeikaitė.
Kita vertus, pagal gyventojų pasitenkinimo kultūros paslaugų prieinamumu rodiklius Alytus išsiskyrė pozityviau. Kituose didžiuosiuose miestuose, 2020–2023 m. matytas kritimas, tuo tarpu Alytuje patenkintų kultūros paslaugų prieinamumu gyventojų dalis išaugo nuo 68 iki 76 proc. 

Tačiau bene įdomiausi LKT skelbiami statistiniai duomenys apie Alytaus kultūrą – tai praėjusių metų biudžetinio finansavimo skaičiai. Kaip skelbiama, remiantis 2025 m. duomenimis, Alytaus m. savivaldybė skyrė kultūrai 2,6 mln. Eur biudžeto lėšų. Tai – 3,35 proc. nuo bendro savivaldybės biudžeto. Kitose  savivaldybėse kultūrai skiriamų lėšų vidurkis yra apie 6 proc. O, pavyzdžiui, vienoje mažiausių – Zarasų savivaldybėje (14 tūkst. gyventojų) kultūrai skiriama apie 8 proc. viso savivaldybės biudžeto. Beje, Zarasų savivaldybė  Savivaldybių kultūros indekso tyrime užėmė 3 vietą. 

Alytuje kultūrinis finansavimas pernai sudarė apie 53 Eur vienam Alytaus gyventojui. Lietuvos vidurkis yra apie 73 Eur. Pagal skiriamą biudžeto dalį kultūrai, Alytus užima 56 vietą tarp 60 Lietuvos savivaldybių.

LKT savo finansavimo priemonėmis taip pat prisideda prie kultūros projektų ir kūrėjų Alytuje skatinimo ir palaikymo. 2021–2025 m. buvo finansuoti 23 Alytuje kuriantys menininkai, o stipendijoms skirta 61 tūkst. Eur. 

2021–2025 m. LKT lėšomis finansuoti 132 Alytaus kultūros projektai, kuriems skirta 902 tūkst. Eur. Daugiausiai (57 proc.) projektų buvo finansuota Tolygios kultūrinės raidos programoje. Alytaus m. savivaldybė 2025 m. prisidėjo 62 proc. nuo LKT skirtos sumos. Alytaus mieste šiuo metu kuria 71 profesionalaus meno kūrėjas. 

******

„Esate kultūros įstaigos direktorė, bet taip pat ir alytiškė turinti asmeninę nuomonę apie kultūrinę situaciją. Kaip realybė, kurią matote, koreliuoja su šita statistika? Kodėl finansiškai kultūra lieka podukros vietoje ir ką turėtume daryti, kad padėtis keistųsi?“ – klausiame Simonos Butrimienės, kino „Dainava“ direktorės.

Simona: „Alytaus kultūrinė situacija, žvelgiant tiek iš institucinio, tiek iš asmeninio – alytiškės – požiūrio, yra daugiasluoksnė. Nevertinčiau, kad blogas rezultatas viename ar kitame moksliniame tyrime būtinai atspindi visą kultūrinio lauko situaciją Alytuje. Ypač svarbus rodiklis – augantis gyventojų pasitenkinimas Alytuje teikiamomis kultūros paslaugomis. Tai signalizuoja, kad kultūra Alytuje yra reikalinga ir vertinama, o esamos iniciatyvos pasiekia savo auditoriją.

Pavyzdžiui, kino teatras „Dainava” 2025 m. sulaukė didžiausio istorijoje nuo 1998 m. savivaldybės finansavimo ir nors nebuvo skirta pinigų etatų didinimui, veiklai ar pan., tačiau investicijos į geresnę infrastruktūrą, įveiklintos nenaudojamos patalpos gerokai pakėlė paslaugų kokybę ir pasiūlą.

Ir tai jau galima matuoti apčiuopiamu rezultatu – 40 proc. išaugusiu žiūrovų skaičiumi. 

Žinoma, visada norėtųsi, kad kultūra nebūtų laikoma „maloniu priedu“, o strategine miesto dalimi. Kol gatvės, švietimas ar socialinės paslaugos suvokiamos kaip „būtinos“, kultūra dažnai lieka „jei liks pinigų“. Taip pat ypač svarbu stiprinti ne tik institucinius kūrėjus veikiančius Alytuje arba ne alytiškius, norinčius pasiūlyti kultūrinių veiklų Alytaus mieste. Tikrai turime potencialo projektinių veiklų finansavimą. Didelė dalis kultūros gyvena nuo projekto iki projekto. Todėl aiški finansavimo sistema leistų kurti ilgalaikes programas, auginti auditorijas.“

******

Oganes Arakėlian, buvusio baro „Fenix“ Alytuje, o dabar subkultūrų namų „Kostmosas“ Vilniuje, savininkas: „Visų pirma, noriu pasveikinti, kad pagaliau miestelis iš 59-tos vietos tarp 60-ies savivaldybių pagal kultūros indeksą 2022 m. pakilo į 56-tą vietą pagal „kultiūrišką“ finansavimą 2025 m. Šešta pagal dydį savivaldybė „garbingai“ velkasi uodegos gale. Būtų įdomu panagrinėti, kur ištaškyti tie 2,6 mln. eurų Alytaus miesto savivaldybės skirti a la kultūrai? Ir plika akimi matosi, kad kiek betaškytų liekamosios pridėtinės vertės neturintiems renginiams bei tik ant popieriaus matomiems projektams, situacija per pastaruosius 6 metus, ir ypač kultūros srityje, nuolat blogėja. Šitie, žagrės nebepažįstantys, bet ir miesto pulso užčiuopti vis dar negebantys raudonieji dievukai iš bokšto su dziegoriumi už 60 tūkst. eurų, niekuomet nesupras, kad miesto kultūros lygis matuojamas veiklomis, kurios miestelio gyventojus patraukia nuo žydrųjų ekranų bei ištraukia iš šiltų, saugių urvų į gatves pažindintis. Kultūros pritvinkusiose miesto gatvėse niekuomet nebūna tuščia, o  pažiūrėkime į dykynėmis pavirtusias net pagrindines Alytaus gatves. Ir kiekvienam, bent kiek civilizuoto pasaulio mačiusiam ir kultūrą ne vien kaip pramogą suvokiančiam, pasidarys aišku, kad gyvos kultūros čia ir su žiburiu sunkiai berasi.
Šiuo metu įsitvirtiname – ir pakankamai sparčiai – kaip kultūrinė vieta, o ne baras. Augame Vilniuje – vėlgi – tikrai ne savo noru! Per pastaruosius dvejus metus patyrėme apie 100 tūkst. eurų nuostolį ir reikėjo kažką daryti, kad neįklimptumėme į dar didesnes skolas ir neprarastumėme visko, ką per tiek metų sukūrėme. Ramybės! Tai tik pinigai ir padėtis jau stabilizuota.

Daugiau nei 16 metų veikiant Alytuje, biurokratai nieko, išskyrus tai, kad esame kelių „pasilinksminimo“ vietų savininkai, mumyse taip ir neįžvelgė. 

Kaip tik šiuo metu ruošiame dokumentus Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotam projektui „Dainyklos“. Ir ne mes jų ieškojome, o jie pastebėjo mūsų veiklą ir patys pasiūlė užpildyti paraišką 24 tūkst. eurų gauti. Tiesa, pinigai skirti dviems metams, bet tai yra dvigubai daugiau nei iš savivaldybės Alytuje esame gavę per visus 16 metų. Čia, per du metus, reiks suorganizuoti vos 80 renginių, o Alytuje jų suskaičiuota virš 1 tūkst. 500. Ir nieko mums dėl tų pinigų papildomai net daryti nereikia - jokių lovadienių skaičiuoti ir net gražiai šypsotis, laiku patylėti ar „teisingai“ kalbėti bei paklusniai linksėti neprivalome. Šiai dienai, per šiek tiek daugiau nei 4 mėnesius veiklos sostinėje, Subkultūrų namuose Kostmosas suorganizuota lygiai 70 renginių. Būtent tiek Alytaus miesto savivaldybė dėl savo nekompetencijos bei neveiksnumo jų atėmė iš Alytaus miesto gyventojų. Na, bet už tai alytiškiai bei, dažnu atveju, intelekto nesužaloti miesto svečiai turėjo dar vieną Cesiulio reitingus pakėlusį Sel grupės, o gal ir ne visai grupės, valandą trunkantį nesveikai brangų pasipuikavimą.

Beje, negalime skųstis, nes ir mums pinigų siūlė, pavyzdžiui, pernai – iki 5 tūkst. eurų, kad per miesto dienas pastatytumėme elektroninės muzikos sceną. Tai neadekvati suma ir tikrai tai žino tie, kas trims dienoms geba ištaškyti apie 200 tūkst. eurų. Todėl, mums atsisakius, pasiūlė kitiems ir jau aniems, mūsų žiniomis, beveik trigubai daugiau atseikėjo.

O dar už 15 tūkst. eurų siūlė miesto festivalį su trimis scenomis organizuoti. Sakė, jei jiems patiks, tai dar 10 tūkst. duos. Pareiškus, kad už tiek net mums patiems nepatiks ir kad vien normali festivalinė scena su dėmesio vertais nekomerciniais atlikėjais mažiausiai 50 tūkst. eurų kainuoja, šlapi sapnai išgaravo. Ir daugiau infantiliai neadekvačių pasiūlymų būta, bet apie juos net neverta pasakoti.
Beje, tiems, kas nuolat kelia kultūrinį miesto gyvenimą pinigų neatsiranda, o karts nuo karto atvykstantiems renginių organizatoriams lėšų niekada netrūko. Ir dažnu atveju anie net projektų rašyti neprivalėjo. Panašiai visose srityse. Pavyzdžiui, giriasi, kad šūdmaisčiu prekiaujančiai korporacijai KFC net sklypą surado, o štai vietiniams perliukams, kurie formuoja miesto identitetą, kaip „After6“, vos kelios nuotraukos ir menkavertis straipsnis pagrindine „žiniasklaidos priemone“ tapusiame, bet labiau tarybinę spaudą primenančiame Alytaus miesto savivaldybės puslapyje. Štai jums ir vertybės.

Visą straipsnį rasite naujausiame „Alytaus naujienų“ numeryje.

Laikraštį įsigykite parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. Savaitės pradžios spaudinys kainuoja 1 Eur, savaitgalinis – 1,1 Eur, o prenumeruojant visiems metams – iki 80 centų (įskaitant laikraščio pristatymą į namus ar darbovietę antradieniais ir penktadieniais).  Metiniai prenumeratoriai taip pat gaus 30 eurų vertės asmeninių skelbimų (sveikinimų) kuponą, dar šiemet dalyvaus loterijoje, o 2026 m. su laikraščiu sulauks firminio kalendoriaus ir naujo „Alytaus žurnalo“.  Pigiausia prenumeruoti daugelyje parduotuvių veikiančiuose „Perlo“ mokėjimo skyriuose kasdien arba darbo dienomis nuo 9.15 iki 15.15 val. pas mus redakcijoje (Dariaus ir Girėno g. 4, Alytus).  Užsisakyti galite ir pašte, tačiau dėl Lietuvos pašto antkainio – 12 proc. brangiau.