Sostinėn verslą keliantys Arakėlianai: „Alytiškių vardo iš mūsų neatimsi“

– Kada išvykstate, ką išsivežate ir kas lieka Alytuje?

– „Fenix“ baro patalpas, tuo pačiu ir namus, palikti turėjome iki rugsėjo 3 dienos. Alytuje lieka miesto savivaldybės pastato rūsyje prieš penkmetį įkurtas elektroninės muzikos mylėtojų būrelis „Subinair“. Metų pradžioje paskelbus apie abiejų vietų uždarymą, bendruomenė sukruto ir pasiūlė prisidėti prie muzikinės erdvės išlaikymo. Mes paleidome subkultura.lt projektą, kurio pagalba kiekvienas, nors ir keliais eurais per mėnesį, gali prisidėti prie alternatyvios kultūros rėmimo. Šiai dienai bendruomenė „EMMB Subinair“ nuomos mokesčiui padengti reikiamą sumą jau surenka, dar 6 tūkst. eurų ji parėmė jaunimo erdvę bei renginių paviljoną Žaliojoje gatvėje. Taipogi liko pradėtas, bet dėl lėšų stygiaus nebaigtas tvarkyti pastatas Merkinės gatvėje, kur turi atsirasti sąmoningumo ir judesio studija „Žinyčia“.

– Kokia ta tikroji priežastis, kuri judu išveda iš Alytaus?

– Jų yra keletas. Pagrindinė – tendencingas aktyvių, sąmoningų žmonių nutekėjimas į didžiuosius miestus bei užsienį. Jaunimas pabaigia mokyklą ir išvažiavęs studijuoti atranda gerokai sodresnes gyvenimo spalvas, todėl į šią, mažiausiai dvidešimtmečiu kultūriškai atsiliekančią pilkumą, nebesugrįžta. Vėl gi, miestas gražus bei patogus auginantiems vaikus, todėl kai kurie su šeimomis parskrenda į gimtąjį lizdą. Deja, vieni pasigenda didmiesčiuose įskiepytos kultūros bei užimtumo, kiti supranta, kad jų profesionalios patirtys, žinios čia patogiai įsitaisiusiems valdininkams neįdomios. Pasisukinėja metukus kitus ir vėl mauna svetur. Mes gi 50 tūkst. gyventojų turinčiame mieste, net neturėdami jokios konkurencijos ir kviesdami populiariausias nekomercinės kultūros žvaigždutes, į renginius nebesurenkame klausytojų. Jaunatviškų, aktyvių, kritinį mąstymą turinčių žmonių nuolat mažėja, o vyresnieji linkę per anksti pasenti ir dėl įskiepytų kompleksų vengia trintis tarp jaunesnių. Todėl iš esmės išgyvename tik dėka artimųjų aplankyti sugrįžtančių. Pastaruosius pusantrų metų dirbome labai nuostolingai. 

Kita priežastis, kad visuomet siekiame atrasti, augti ir tuo pačiu dalintis. Planuojame pabaigti pradėtus projektus, o tam reikia lėšų. Tam, kad užsidirbtų svajonių namams provincijoje, daugelis važiuoja į užsienį. Taip ir mes, neradę tinkamo palaikymo čia, privalome išvažiuoti į sostinę, kur vykdomos veiklos dėka tikimės savo idėjomis užkrėsti gerokai didesnį ratą žmonių ir taip surinkti lėšų alternatyvios kultūros plėtrai ne tik Alytuje, bet ir kituose mažuose miesteliuose.

– Gal kažkas ir džiaugiasi, bet jaunimas – nuoširdžiai liūdi. Kaip atsisveikinote su jais?

– Galime suprasti jų liūdesį, bet toks jau tas gyvenimas. Kadaise iš Vilniaus atvažiavome vos metams kitiems, bet gebėdavome į renginius surinkti virš 300 žmonių. Tai pamatę supratome, kad čia esame reikalingesni nei sostinėje, ir taip, netyčia, užsižaidę, kurortinėje Alytaus miestelio dalyje praleidome net 16 vasarų. Puikiai suprantame, kaip jaunimui svarbu turėti tinkamą, saugią erdvę, kurioje kiekvienas gali nebijoti būti savimi ir mėgautis vis naujais atradimais. Deja, kad ateityje nebankrutuotume, o sukurtumėme kažką gražesnio ir didingesnio, privalome paleisti tai, ką sukūrėme.

Oganeso Arakėlian mintys, išsakytos po Nerijaus Cesiulio postu feisbuke, kuriame Alytaus meras rašo apie jaunimą, nesaugantį ir netgi griaunantį miesto aplinką.

„Ryt turiu daug darbo, ir toliau ardau Fenę, bet perskaitęs merijaus postą, netyčia nesusivaldžiau ir palikau po juo savo trumputį komentarą.

Mere, o nemanote, kad tai yra ir jūsų, kaip politiko, kaltė? Ar klysčiau teigdamas, kad tai dešimtmečiais 90-uosius primenančios, komercializuotos, standartizuotos, masėms skirtos kultūros puoselėjimo, netinkamų vertybių demonstravimo ir, tuo pačiu, diegimo pasekmė? Ar nemanote, kad šiuo postu neskatinate keistis, o tik maskuotis? Paskaitau komentarus ir kartojasi frazė „kaip išauklėjo tėvai“. O kas auklėjo tėvus? Sakysite, kad jūs per jaunas, per trumpai einantis atsakingas pareigas ir esate ne prie ko? Kalti tie, kas tas pareigas ėjo prieš jus? Tik primenu, tarybos nariu renkamas esate nuo 2007-ųjų (18 metų). Mero kėdėje įsitaisęs nuo 2019-ųjų (6 metus). 

O kas pasikeitė jums užėmus mero postą? Kiek iš esmės skiriama kultūrai, neskaičiuojant išlaidų miesto teatro bei kultūros centro veikloms?

Žinote, kelinti esame kaip miestas Lietuvoje, pagal tai, kiek skiriama lėšų kultūrai? Šeštas pagal dydį miestas velkasi reitingo pačioje apačioje, kartu su Kazlų Rūda ir Visaginu.

Esate vienas iš tų, kurie pavaldžias kultūros įstaigas verčiate orientuotis į renginių kiekybę, o ne į kokybę. Ar manote, kad esate kompetentingas ir šioje srityje? Kiek pinigų skiriama vos kelias dienas trunkančiai miesto šventei, Kalėdų eglutei, jos įžiebimui bei panašias progas lydinčioms išrinktųjų puotoms? Ar manote, kad milžiniškas lėšas suryjantys vos keli renginiai bei viena proletariato eisena per metus duoda didesnių kultūrinių rezultatų? Kokiais kriterijais vadovaujatės atrenkant atlikėjus? Ar nemanote, kad kviesdamas ir ant pjedestalo keldamas tam tikrus, vien nostalgiją keliančius „žvaigždūnus“, kurie demonstruoja nepagarbą įstatymams ir žmoniškumui, taip pat demonstruojate ne tik savo, bet ir viso miesto vertybes? Ar nemanote, kad globodamas tam tikrus renginius skatinate jėgos kulto bei chamiškumo kultūrą?

Kiek ir kokiomis sumomis savivaldybės iniciatyva, o ne dalyvaujant žiurkių lenktynėse, remiami nekomerciniai, nuo savivaldybės malonės nepriklausomi kūrėjai, menininkai, renginių organizatoriai? Neremiami? Kodėl? Kokias funkcijas atlieka kultūros skyrius? Kiek lėšų skiriama alternatyviai kultūrai? Ji neverta dėmesio? Bet juk per n metų net aklas galėjo pastebėti, kad būtent tose aplinkose, kur popso mažiausiai, renkasi gausiausiai, o smurto, vandalizmo beveik nerasta. Nejaugi manote, kad ten, kur kultūra, menas nėra patogus ir verčia kritiškai mąstyti, nėra jūsų rinkėjų?

Na jo, yra konkursai, prašyk ir bus duota. Ar manote, kad atmetę iniciatyvas, nutraukę tęstinius projektus save gerbiantys kūrėjai ir toliau dėl kelių tūkstančių eurų metams dalyvaus konkursuose ir maldaus jūsų patepimo?

„Išterliotas, nes daugelį tokių grafičių menu sunku vadinti, pastatų sienas?“. O kurioje vietoje Alytuje yra legalios sienos, kur jaunimas galėtų išlieti savo energiją bei pademonstruoti, gal ir ne visai daugeliui priimtiną, bet jo amžių bei patirtis atspindinčią pasaulėžiūrą? Nėra? Kodėl? Ar nemanote, kad atsiradus legalioms sienoms peckiojimų mieste sumažėtų?

Daug kas konstatuoja - „miestas gražėja“. Negaliu ginčytis, išorei, materialiems dalykams, tokiems kaip suoliukai, parkeliai, balutės, smėliukas, lūpytės, gėlytės skiriate daug dėmesio, bet jei tai labai svarbu, tai kodėl miestas nenumaldomai tuštėja?

Sakote, kad rūpinatės jaunimu, bet kodėl pabaigę ir išvažiavę studijuoti sugrįžta tik vienetai ir, dažniausiai, tik tie, kurių tėveliai puikiai įsitaisę ir gali padėti atžaloms kopti karjeros laiptais? Jūs žinote, kad jaunimas ne vien mokyklinio amžiaus vaikai. Ir nors miesto programose jaunimas iki 29 metų, tačiau ir ši riba jau seniausiai pasislinko iki 36 metų. Kuo miestas vilioja būtent šio amžiaus žmones? Žalias miestas, kuriame gera gimdyti ir auginti vaikus? Ir viskas? Akylai stebint demografinę situaciją juk ir kvailiui aišku, kad įsikūręs čia su šeima, senatvėje liksiu vienas nuolat „gražėjančiame“ pensininkų bei imigrantų mieste. Ar tikrai tikite, kad Lietuvoje nėra gražesnių, žalesnių ir bendruomeniškesnių miestelių? Būkite geras, nevaidinkite „viską baigusio“ - ieškokite jaunų, veržlių savo sričių specialistų. Konsultacijos ne vien su tais, kurie jūsų bijo ir jums pataikauja, tikrai atneštų daugiau naudos nei žalos.“ 

 ... Visą straipsnį rasite naujausiame laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (67/14127). Jį įsigykite miesto parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, prekybos centruose „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kitose spaudai draugiškose vietose. Pigiausias būdas skaityti – laikraštį užsisakyti ir jį antradieniais bei penktadieniais gauti į namus ar darbą. Užsiprenumeruoti galite jums patogiu metu „Perlo“ mokėjimo skyriuose arba darbo dienomis iki 15 val. mūsų redakcijoje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 4-2, Alytus, tel. 0 315 51956).

Prenumerata priimama ir „Lietuvos pašte“, tačiau dėl pašto antkainio – didesne kaina. Dėkojame visiems, laikraštį užsisakantiems metams. Redakcijai tai yra svarbiausia palaikymo žinia ir pati didžiausia parama, leidžianti išlikti, sėkmingai gyvuoti ir leisti nepriklausomą (tik nuo jūsų – skaitytojų, prenumeratorių priklausomą) laikraštį.

Daugiau apie laikraščio prenumeratą, nuolaidų akcijas – ČIA.