Alytus tampa išskirtiniu: 10 hektarų po stogu ir butai neįprastoje vietoje

Gali išgelbėti ateinančios didelės įmonės

Verslo forume „Alytus 2027“ dalyvavęs žinomas šalies ekonomistas Marius Dubnikovas (nuotr. dešinėje), kalbėdamas apie tai, kad Lietuvai reikia augti ir stiprėti, pabrėžė: „Turime leisti verslui stambėti. Jei bus milijoninis verslas, kursis ir smulkusis. Suprantama, politikams geriau ir naudingiau kalbėti apie smulkųjį verslą, bet tik stambusis ves šalį į priekį.“

Ekonomistas pateikė konkrečius skaičius, liudijančius apie sukuriamą bendrąjį vidaus produktą (BVP) šalyje: Vilnius išsiskiria su 43,7 proc., Kaunas – su 20 proc., Klaipėda – su 10 proc., o Alytuje jo sukuriama tik 2,9 proc., mažiau nei Telšiuose (3,3 proc.).

M.Dubnikovo teigimu, atėjus stambiam verslui, ekonomika viename ar kitame regione šokteli kelis kartus. Tad jis forumo dalyvius kvietė fokusuotis nuo smulkaus verslo, žinoma, jam paliekant vietą, į stambųjį. Juk, remiantis pasauline patirtimi, iki 80 proc. mokesčių suneša būtent stambus verslas, aptarnaujantis ne tik smulkųjį, bet ir kitas sritis, kaip antai, paslaugų sektorių.

Kad norint pagyvinti regionus, tarp jų ir Alytaus, kiekviename būtina turėti vieną ar dvi dideles įmones, akcentavo verslo forume kalbėjęs Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas: „Tai, jog Lietuvos ekonomika pradėjo augti, leidžia daryti pinigų politikos sprendimus – sumažintos palūkanų normos. O pramonėje naudojami ne visi pajėgumai, ji turės reaguoti į ekonomikos atsigavimą ir pajėgumus padidinti.“

Įsipareigojimas dėl bendradarbiavimo

Kokie faktoriai galėtų padidinti pramonės įmonių pajėgumus, atsakymą tarsi pateikė kitas verslo forumo „Alytus 2027“ dalyvis – Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas Romualdas Petkevičius. Pasak jo, nuo liepos įsigaliojus Gynybos ir saugumo pramonės įstatymui, numatytas vadinamasis pramoninis bendradarbiavimas – įsipareigojimas užsienio pramonės įmonėms bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis gynybos produktų gamybos srityje.

Ir kas bene svarbiausia – iki 30 proc. investicijų į šią sritį turi likti arba grįžti į Lietuvą. 

R.Petkevičius įvardijo beveik 8 mlrd. eurų, esančių Europos gynybos fonde nuo 2021 iki 2027 metų, ir tai, kad pagal naujausius teisės aktus karinei pramonei reikalingą gamybą būtina pradėti per pusmetį.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus pastebėjimu, ir norint kurtis didelėms įmonėms, ir specializuotoms, reikia išmanančių, o ne žinančių, kaip kurti verslui palankią sistemą.

„Miestas turi atrodyti kaip miestas“

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis pasiūlė nuo pasaulio, milijonų grįžti į Dzūkijos sostinę, kur turima daug iššūkių: „Pastaruoju metu į Alytų daugiau grįžta nei išvažiuoja, tačiau pagyvenęs užsienyje žmogus jau nenori gyventi 50 – 60 metų daugiabutyje. Nauji daugiabučiai – iššūkis. Septintą valandą vakare miesto centro Rotušės aikštė jau tuščia, nėra žmonių, nes nėra ką veikti. Iš kurios pusės į miestą beatvažiuosi, pasitinka garažai, kai kur apgriuvę pastatai, pašiūrės. Miestas turi atrodyti kaip miestas. Tam mes iki 2027 metų numatę investuoti 80 milijonų. Į gatves, viešąsias erdves, net gamybinio pastatą statybą.“

Kuo dar galėtų būti patrauklus Alytus? N.Cesiulis akcentavo kelio Alytus – Prienai – Kaunas rekonstrukciją, vadinamąjį karo kelią link Lazdijų, vakarinio pramonės parko įkūrimą, aerodromo teritorijos, Nemuno įveiklinimą, kuriuo galbūt būtų galima nuplaukti iki Baltijos jūros…

Daugiau skaitykite laikraščio „Alytaus naujienos“ 14044-ajame numeryje.

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti yra jį užsisakyti. Prenumerata – čia.

© Publikacijų autorystė yra saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas