Šei­va­me­džiai – gražu gamtoje, ska­nu vir­tu­vė­je

„Šiuo me­tu pra­žy­do juo­duo­giai šei­va­me­džiai. Šių kvap­nių žie­dų de­rė­tų pa­si­džio­vin­ti tiems, kas lin­kęs sirg­ti kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis. O šio­mis karš­to­mis die­no­mis tik­rai at­gai­vins švie­žių šei­va­me­džio žie­dų ar­ba­ta su la­pe­liu mė­tos, cit­ri­nos grie­ži­nė­liu“, – pa­ste­bi žo­li­nin­kė. Ji pa­ta­ria iš­kart pa­si­ga­min­ti die­nai lit­rą ar du šio gai­vaus gė­ri­mo. Ir ne­rei­kia pa­dau­gin­ti šei­va­me­džio žie­dų, už­teks pu­sės žie­dy­no. Jį rei­kė­tu nu­plau­ti po te­kan­čiu van­de­niu, kad žie­duo­se ne­lik­tų va­ba­liu­kų. Vi­rin­tu ir šiek tiek pra­au­šu­siu van­de­niu už­pil­ti, įdė­ti vie­ną ki­tą la­pe­lį mė­tų, pri­trau­kus iš­im­ti ir pa­gar­din­ti im­bie­ru ar cit­ri­na. Kas mėgs­ta me­dų, ga­li juo gė­ri­mą pa­si­sal­din­ti, bet Ja­ni­nai už­ten­ka ir žo­le­lių sal­du­mo.

Ne vie­nas esa­me gir­dė­jęs, kad šei­va­me­džio žie­dai, vai­siai gel­bė­jo mū­sų tė­vy­nai­nius, iš­trem­tus į Si­bi­rą. Lie­tu­vo­je juo­duo­gis šei­va­me­dis pra­dė­tas au­gin­ti ir nau­do­ti gy­dy­mo tiks­lais dar XVI–XVII a. Da­bar juo­duo­gių šei­va­me­džių žie­dų pre­pa­ra­tai ofi­cia­lio­je me­di­ci­no­je nau­do­ja­mi anks­ty­vų­jų per­ša­li­mo simp­to­mų leng­vi­ni­mui, pra­kai­ta­vi­mo ska­ti­ni­mui, karš­čia­vi­mo ma­ži­ni­mui ir tok­si­nų ša­li­ni­mui iš or­ga­niz­mo. Dėl šių sa­vy­bių šei­va­me­džių pre­pa­ra­tai tin­ka per­ša­li­mo li­goms ir gri­pui gy­dy­ti.

Kli­ni­ki­niais ty­ri­mais pa­tvir­tin­ta, kad šei­va­me­džių pre­pa­ra­tai veiks­min­gai slo­pi­na įvai­rių gri­po vi­ru­sų veik­lą, pra­dė­jus var­to­ti in­fek­ci­jos pra­džio­je, nuo šios li­gos grei­čiau pa­sveiks­ta­ma.

Šei­va­me­džių žie­dų nuo­vi­ras nau­do­ja­mas ska­la­vi­mams, gy­dant bur­nos glei­vi­nės, dan­te­nų ir ger­klės už­de­gi­mus, per­ša­li­mo li­goms, po­dag­rai gy­dy­ti, karš­ti kom­pre­sai – są­na­rių už­de­gi­mų at­ve­jais.

Savo siūlomus receptus siųskite el. p. laikrastis@alytausnaujienos.lt