Gy­dy­to­jų šei­ma „Aly­taus nau­jie­nas“ skai­to jau pu­sę am­žiaus

„Į Dzū­ki­jos sos­ti­nę at­vy­kau 1972 me­tais, po stu­di­jų tuo­me­ti­nia­me Kau­no me­di­ci­nos ins­ti­tu­te. Bai­gian­tis me­tams už­si­pre­nu­me­ra­vau laik­raš­tį se­kan­tiems me­tams ir šie­met tą pa­kar­to­jau jau 51-ąjį kar­tą. At­vi­rai pa­sa­ky­siu, kad skai­tau ne vi­sas pub­li­ka­ci­jas, dė­me­sį krei­piu į jų pa­va­di­ni­mus ir pa­gal tai pa­si­ren­ku, ką skai­ty­ti. Do­miuo­si mies­to val­džios ir Lie­tu­vos po­li­ti­ka, mies­to ta­ry­bos veik­la. Kaip gy­dy­to­jas ieš­kau pub­li­ka­ci­jų apie me­di­ci­ną, jos po­ky­čius, gai­la, kad to­kių ma­žo­kai ran­du. Pa­tin­ka ket­vir­ta­die­nio pa­šne­ke­sių te­mos“, – sa­ko J.Pet­rei­kis, dar­bin­gus me­tus sky­ręs aku­še­rio-gi­ne­ko­lo­go veik­lai, dir­bęs Aly­taus po­li­kli­ni­ko­je, bu­dė­jęs Aly­taus S.Ku­dir­kos li­go­ni­nė­je ir va­do­va­vęs (tam bu­vo skir­ta pu­sė eta­to) Krau­jo per­py­li­mo sto­čiai. Žmo­na Ge­no­vai­tė – ir­gi me­di­kė, LOR spe­cia­lis­tė.

Skai­ty­to­jams pri­min­si­me, kad ger­bia­mo Jo­no mi­ni­mi pa­šne­ke­siai bai­gian­tis me­tams iš­si­plė­tė, pa­kei­tė pa­va­di­ni­mą į „Al­du­tės krai­tę“ ir šie­met spaus­di­na­mi ant­ra­die­nio „Aly­taus nau­jie­no­se“.

Jau aš­tuo­ne­rius me­tus gy­dy­to­jai Pet­rei­kiai ak­ty­viai įsi­jun­gę į Aly­taus tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to veik­lą, Jo­nas iš­rink­tas Svei­kos gy­ven­se­nos fa­kul­te­to de­ka­nu. Jis – eta­ti­nis Ka­lė­dų Se­ne­lis, šiam vaid­me­niui ap­ran­gą įsi­gi­jo dar ta­da, kai ma­ži bu­vo jų pa­čių sū­nūs. Te­ko vai­din­ti sa­viems ir sve­ti­miems, o da­bar – links­min­ti TAU stu­den­tus. Sen­jo­rams stu­den­tams bei „Aly­taus nau­jie­nų“ skai­ty­to­jams il­ga­me­tis pre­nu­me­ra­to­rius links­mai lin­ki: „2024-ais me­tais ir se­kan­čiais po jų vi­siems lin­kiu di­džiau­sio tur­to – svei­ka­tos, kad vi­sos kū­no da­lys nors pa­ten­ki­na­mai at­lik­tų sa­vo funk­ci­jas. Lin­kiu ne­sens­tan­čio en­tu­ziaz­mo ir no­ro ei­ti pir­myn, ne­su­sto­ti, ne­pra­ras­ti žin­gei­du­mo ir ak­ty­vu­mo. Am­žė­ki­te, bet ne­sen­ki­te!“