Ąžuo­liu­kų ne­be­li­ko, ra­di­niai ke­liau­ja į mu­zie­jų, gim­na­zi­ja po­li­ti­kams aiš­ki­na­si apie pro­jek­to ei­gą

2019 me­tų ge­gu­žės mė­ne­sį pro­jek­tui pri­ta­rė ir Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai, ku­rie iš biu­dže­to ko­fi­nan­sa­vi­mui sky­rė 51 tūkst. eu­rų. Gimnazijai tenkanti projekto biudžeto dalis – 510 tūkst. eu­rų. Po­li­ti­kai, kaip ir mies­tie­čiai, me­tams pra­bė­gus la­bai nu­ste­bo, kad, pra­dė­jus pro­jek­to dar­bus, pir­miau­sia bu­vo iš­kirs­ti prie gim­na­zi­jos au­gę se­nie­ji me­džiai. Dėl to ki­lo ne­men­ka pa­si­pik­ti­ni­mo ir dis­ku­si­jų ban­ga.

Aly­tiš­kių nuo­mo­nė čia iš­si­sky­rė: vie­ni ma­no, kad gim­na­zi­jos ben­druo­me­nė, ku­ri mo­kyk­lo­je mo­ko­si ir dir­ba šian­dien, taip pat tu­ri tei­sę pri­im­ti spren­di­mus dėl jos at­ei­ties vi­zi­jos, net jei dėl au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės ten­ka au­ko­ti me­džius, o dau­ge­liui jie ir ne­at­ro­do ver­tin­gi.

Ki­ti pri­me­na, kad mies­to is­to­ri­ja yra ne tik pa­sta­tai, bet ir žel­di­niai, tam tik­ra au­ra, ku­ria­ma šios vi­su­mos. Juo­lab kad Aly­taus se­na­mies­tis jau leng­va ran­ka nu­šluo­tas nuo že­mės pa­vir­šiaus. Pri­si­min­ti ir ki­ti ben­druo­me­nę pik­ti­nę me­džių kir­ti­mai: S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vė­je – se­nų­jų lie­pų, Lais­vės An­ge­lo aikš­tė­je – kle­vų, ku­riuos sa­vi­val­dy­bės ne­tru­kus tu­rės at­so­din­ti vie­toj šio­je erd­vė­je ne­de­ran­čių kal­na­pu­šių.

Su­ta­pi­mas, kad kaip tik šio­mis die­no­mis vėl at­gai­vin­tas ju­dė­ji­mas dėl ja­po­niš­ko so­do Aly­tu­je, jam įkur­ti rei­kia mi­li­jo­no eu­rų, ku­riuos pra­dė­jo rink­ti ben­druo­me­nė, tuo tar­pu lie­tu­viš­kų me­džių mies­te aiš­kiai ma­žė­ja. Be gar­ses­nių kir­ti­mų cen­tre, tai šen, tai ten ty­liai at­si­ran­da kel­mų ma­žiau ma­to­mo­se vie­to­se, o po die­nos dings­ta ir tie.

Gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Skrob­las dės­to mo­kyk­los po­žiū­rį: te­ri­to­ri­ja tarp se­no­jo gim­na­zi­jos pa­sta­to ir Bi­ru­tės gat­vės – ne­funk­cio­na­li, jo­je ne­bu­vo nė vie­no suo­liu­ko, mo­ki­niai la­biau mė­go par­ką ir ten ei­da­vo. „Pa­ruoš­tas pro­jek­tas ir gau­tas fi­nan­sa­vi­mas, pri­trauk­ta tik­rai ne­ma­žai lė­šų, po ke­le­to mė­ne­sių pa­ma­ty­si­te, koks bus vaiz­das“, – sa­ko di­rek­to­rius. O kar­tu ir iš­spręs­ta pro­ble­ma dėl par­ka­vi­mo – va­kar ap­si­lan­kius mo­kyk­lo­je pa­mo­kų me­tu apie tai, kad abi­tu­rien­tai mok­si gy­vai, liu­di­jo pa­gal vi­są Bi­ru­tės gat­vę iki san­kry­žos iš­ri­kiuo­ti au­to­mo­bi­liai. Erd­vė ne­pa­di­dė­jo, ta­čiau au­to­mo­bi­liai užims ža­lio­sios zo­nos vie­tą.

Šią sa­vai­tę į iš­nai­kin­tą ža­li­ą­ją gim­na­zi­jos erd­vę aly­tiš­kių dė­me­sį at­krei­pė po­li­ti­kas Va­le­ri­jus Ven­cius – pats šios gim­na­zi­jos (tuo­me­ti­nės 2-osios vi­du­ri­nės) ab­sol­ven­tas. Jis ben­dra­vo su dar­bus at­lie­kan­čiais sta­ty­bi­nin­kais, ku­rie jam pa­tvir­ti­no ra­dę po ąžuo­liu­kų šak­ni­mis bu­te­lių su laiš­kais.

Pa­sak V.Ven­ciaus, mo­kyk­lo­je bu­vu­si to­kia gra­ži tra­di­ci­ja – abi­tu­rien­tai so­di­no me­džius ir ra­šė laiš­kus at­ei­ties kar­toms. Pradėjus darbus į mo­kyk­los mu­zie­jų, kiek pa­vy­ko su­ži­no­ti, per­duo­ti du ra­di­niai – laiš­kas apie bu­vu­sį mo­kyk­los di­rek­to­rių Sta­sį To­to­rių ir ke­lių sa­ki­nių pio­nie­rių raš­tas. Jie bu­vo įdė­ti bu­te­liuo­se, du­že­nos taip pat bus sau­go­mos mo­kyk­los is­to­ri­jai.

Gim­na­zi­jos di­rek­to­rius V.Skrob­las pa­ste­bi, kad iš ki­lu­sio triukš­mo at­ro­dy­tų, jog gim­na­zi­ja iš­ver­tė šimt­me­čius ąžuo­lus, bet taip nė­ra – me­džiai bu­vo ne­di­de­li, spe­cia­lis­tai esą juos įver­ti­no kaip pras­tos būk­lės, da­lis tu­rė­jo pu­vi­nį, ap­ker­pė­ję. Už iš­kirs­tus me­džius at­ku­ria­ma­jam fon­dui mo­kyk­la su­mo­kė­jo be­veik 12 tūkst eu­rų.

Už šią su­mą žel­di­niai bus at­so­din­ti, ta­čiau ne prie gim­na­zi­jos, o ki­to­se vie­to­se. Ar ga­li­ma bu­vo ras­ti auk­so vi­du­rį ir pa­lik­ti bent ke­le­tą me­džių kaip is­to­ri­nių žel­di­nių sim­bo­lį? Ti­kė­ti­na, kad taip, bet klau­si­mas li­ko at­vi­ras.

Ki­lus triukš­mui dėl iš­kirs­tų me­džių, aly­tiš­kiai klau­sia: ko­dėl pro­jek­tą leng­va ran­ka pa­lai­mi­no po­li­ti­kai? Pa­sak V.Ven­ciaus, pro­ble­ma yra ta, kad, pri­sta­tant klau­si­mą ta­ry­bai, bu­vo įvar­di­ja­mas pats pro­jek­tas, bet nė žo­džiu ne­mi­ni­ma apie pus­šim­čio ša­lia is­to­ri­nės gim­na­zi­jos au­gan­čių ąžuo­liu­kų kir­ti­mą. Tie­siog pra­neš­ta, kad įstai­ga lai­mė­jo fi­nan­sa­vi­mą ap­lin­kai su­tvar­ky­ti ir siū­ly­ta sa­vi­val­dy­bei pri­si­dė­ti 10 pro­cen­tų. „Ta­ry­ba pri­ta­rė ne pro­jek­tui. Mes bal­sa­vo­me už pri­si­dė­ji­mą prie jo lė­šo­mis iš biu­dže­to“, – sa­ko po­li­ti­kas.

Šią sa­vai­tę mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai V.Ven­cius ir Lau­ra Ra­dze­vi­čiū­tė krei­pė­si į mies­to me­rą Ne­ri­jų Ce­siu­lį, ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rę Oną Ba­le­vi­čiū­tę ir gim­na­zi­jos di­rek­to­rių V.Skrob­lą, pra­šy­da­mi pa­teik­ti do­ku­men­tus, pa­gal ku­riuos bū­tų aiš­ku, ko­dėl ta­ry­bos na­riams ne­bu­vo pa­teik­ta vi­sa in­for­ma­ci­ja apie pro­jek­tą, ir pra­šy­da­mi de­ta­li­zuo­ti pro­jek­to ei­gą. Be ki­ta ko, pra­šo­ma įvar­dy­ti, kas nu­spren­dė (ini­ci­ja­vo) ąžuo­lų iš­kir­ti­mą ir kas pa­si­ra­šė lei­di­mą tai da­ry­ti.