Bažnyčia įteisinta daugiau nei po 20 metų

Registracijos kaina – 30 tūkst. eurų

Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios klebonas Renaldas Janušauskas (nuotr.) per vienas sekmadienines mišias pranešė, kad parapijiečiai pagaliau gali melstis oficialiai įteisintoje bažnyčioje: „Pernai buvo užregistruota šalia esanti klebonija, dabar pati bažnyčia. Jos registracija pradėta 2018 metais ir tai kainavo 30 tūkstančių eurų.“ 

Klebonas sakė, kad 18 tūkst. eurų už registravimo dokumentų parengimą ir pačią registraciją jau apmokėta, o likusią dalį teks sumokėti per tam tikrą terminą. R. Janušauskas dėl šio svarbaus parapijai darbo per mišias prašė parapijiečių finansinės pagalbos.
Tokia nemaža registracijos kaina susidarė dėl didelių bažnyčios valdomų pastatų. Klebonija arba parapijos namai yra maždaug 1 tūkst. 200 kv. metrų dydžio, pačios bažnyčios  plotas – 2 tūkst. 200 kv. metrų.

Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios klebonas, paklaustas, kodėl tik po daugiau nei dvidešimties metų bažnyčia tapo oficiali ir kam dabar to prireikė, atsakymą pradėjo nuo šmaikštaus pastebėjimo: „Visi bažnyčią mato, o jos dokumentuose nėra.“ Ir tuoj pat perėjo prie to, kas dar svarbiau: „Norėjosi, kad viskas būtų sutvarkyta, kad parapija turėtų realų turtą. Pavyzdžiui, pernai su miesto savivaldybės pagalba įsirengėme saulės elektrinę, turėjome nesklandumų dėl nesutvarkytų dokumentų. Gal ir ateityje vykdysime kažkokius projektus, kuriems reikės bažnyčios registracijos.“
O kodėl maldos namai iki šiol nebuvo užregistruoti, nuo 2021 metų birželio vidurio Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčioje klebonaujantis R. Janušauskas siūlė paklausti anksčiau čia tokias pareigas ėjusio Leono Jakimavičiaus.

„Didelis darbas ilgai užtrunka“

Šiuo metu Alytaus rajono Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčioje klebonaujantį L. Jakimavičių į minėtos Alytaus bažnyčios dvasinio vadovo pareigas tuometis Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Juozas Žemaitis, dabar jau iškeliavęs į Amžinybę, paskyrė 1993 metų gegužės pabaigoje su tikslu – „kurti naujai įsteigtos parapijos bendruomenę ir statyti Dievo namus, bažnyčią.“ Taip skelbiama pačios vyskupijos tinklalapyje.

L. Jakimavičius tvirtino, kad pats ir parašė visą Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios kūrimosi istoriją. O dėl užsitęsusios teisinės registracijos turėjo savo argumentų: „Statybos užtruko labai ilgai. Didelis objektas, didelės patalpos. Registracija buvo pradėta dar man ten dirbant, bet didelis darbas ilgai užtrunka. Daug laiko praėjo, kol leidimas bažnyčiai statyti buvo surastas net Maskvoje… O registracija kainuoja ir nemažus pinigus.“

Iš tiesų, kaip skelbiama bažnyčios istorijoje, „1989 metų rugsėjo 30-ąją Maskvos Religinių reikalų tarybos prie TSRS Ministrų tarybos buvo patvirtintas raštas dėl Alytaus miesto Vidzgirio religinės bendruomenės (ji buvo viena iš iniciatorių statyti Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos arba vadinamą Vidzgirio mikrorajono bažnyčią – A. M.) užregistravimo ir specialių maldos namų (bažnyčios) statybos leidimo.“
Vidzgirio bažnyčia buvo pašventinta 2001 metų vasaros pabaigoje, nuo tada galima oficialiai skaičiuoti jos veiklos pradžią. Tačiau L. Jakimavičius sako, kad istorija prasidėjo anksčiau: „Kelerius metus mišios buvo aukojamos iki pašventinimo, dar stovint statybiniams pastoliams. Prieš tai pamaldos vyko ką tik pastatytų parapijos namų salėje. O prieš tai, maždaug pusmetį, nuo 1993 metų vasaros vidurio iki metų pabaigos, – dabartinės Likiškėlių mokyklos (bažnyčios kaimynė – A. M.) sporto salėje.“

„Neregistruotų bažnyčių vis dar yra“

Taip tvirtino Vilkaviškio vyskupijos kancleris kunigas Linas Baltrušaitis ir konkretizavo: „Iš viso vyskupijoje yra 104 parapijos ir apie 130–140 bažnyčių, iš jų neregistruotos – 3–4. Kai kurios gali būti ir niekada neužregistruotos, nes pastatytos ūkiniu būdu, nesamdant įmonių, statė patys parapijiečiai, arba jos neturi statybos projektų. Užregistruoti yra pakankamai sudėtinga dėl galiojančių normų, tam reikia ir pinigų, ir gebančių šį darbą atlikti kunigų.“

... Visą straipsnį rasite mūsų naujausią (Nr. 14141/81) spaudinį Alytuje įsigiję parduotuvėse „Aibė“, „Čia market“, „Iki“, „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir kt. 

Antradienio numeris kainuoja 1 Eur, savaitgalio – 1,1 Eur.

Laikraštį prenumeruoti yra daug pigiau, ypač visiems ateinantiems metams (dabar – 0,77 Eur, pristatymo mokestis įskaičiuotas). 

Dėmesio: iki spalio 21 dienos laikraščio „Alytaus naujienos“ prenumerata 2026 metams priimama tik „Perlo“ skyriuose (77 Eur) ir pašte (dėl pašto antkainio 12 proc. brangiau). Nuo spalio 22 d. vėl galėsite užsisakyti ir redakcijoje (77 Eur). Mūsų metiniai prenumeratoriai dovanų gaus asmeninių skelbimų, sveikinimų kuponą (30 Eur vertės), „Alytaus žurnalą“ (iki 3 Eur vertės), o su pirmu 2026 m. laikraščiu – ir firminį kalendorių.