Vien kulinarinių įgūdžių neužtenka: studijos, kurios parengia verslo kūrėjus

Gastronomija ir antreprenerystė.

Studijų metu įgyjamos kompetencijos leidžia kurti unikalius, maisto dizaino principais paremtus patiekalus, dirbti su pažangiomis gastronomijos technologijomis ir laboratorine įranga, taip pat valdyti bei plėtoti modernų maisto verslą.

Atsižvelgė į verslo ir vartotojų poreikius

Tai – inovatyvi kryptis, jungianti gastronomijos mokslą ir verslo kompetencijas, orientuota į šiuolaikinės rinkos poreikius. Studijos skirtos tiems, kurie nori ne tik pažinti gastronomijos pasaulį, bet ir kurti inovatyvius, estetiškus bei tvarius maisto produktus, vystant savo idėjas rinkoje.

Kaip teigia Verslo fakulteto Verslo katedros vedėja dr. Raminta Andrėja Ligeikienė, ši programa gimė stebint iššūkius, su kuriais susiduria daugelis Lietuvos maitinimo įstaigų.

„Statistika rodo, kad tie, kurie pradeda maitinimo verslą, patenka į gana konkurencingą aplinką. Šių paslaugų pasiūla išties didelė. Tai, kas lemia išlikimą – antrepreneriškumas, siejamas su kūrybiškumu ir gebėjimu išsiskirti“, – pažymi dr. R. A. Ligeikienė. Anot jos, būtent tokios nuostatos ir lėmė naujosios programos atsiradimą. Tiesa, prie programos gairių prisidėjo ir verslo atstovai.

„Atsižvelgėme į tai, ką mums iškomunikuoja verslas – labai gerai, kad žmonės puikiai išmano gastronomijos subtilybes, tačiau antrepreneriškumo, gebėjimo valdyti verslą Lietuvoje išties trūksta“, – pastebi Verslo katedros vedėja. Pasak jos, nors dalis šefų jau domisi vadyba ir imasi verslo kūrimo, esminis iššūkis išlieka – kaip jį paversti sėkmingu ir konkurencingu.

„Tai kompetencijos, susijusios su inovacijomis versle, prekės ženklo vystymu. Būtent jų poreikį ir trūkumą matome. Lietuva, kaip rinka, yra labai maža, tad išsilaikyti išmanant tik vieną sritį – sudėtinga“, – pabrėžia R. A. Ligeikienės ir priduria: tarpkryptiškumas padės paruošti specialistus, kurie mato toliau ir plačiau.

Naujoji programa: tarp technologijų, kūrybos ir verslo

Apie tai, kuo Gastronomijos ir antreprenerystės studijų programa skiriasi nuo tradicinių krypčių, pasakoja Maisto ir agrotechnologijų katedros vedėja doc. dr. Inga Kraujutienė. „Maisto technologijos studijų programa yra inžinerinės krypties ir orientuota į maisto gamybos technologinius procesus, produktų kūrimą, kokybės užtikrinimą bei gamybos valdymą“, – sako pašnekovė.

Todėl absolventai dažniausiai dirba maisto pramonėje, kur sprendžia technologinius ar kokybės valdymo klausimus. Tuo tarpu Gastronomijos ir antreprenerystės studijų programa siūlo naują perspektyvą. „Ji jungia gastronomiją, kūrybiškumą ir verslumą. Programa orientuota į viešojo maitinimo sektorių, gastronominių koncepcijų kūrimą, inovacijų taikymą bei smulkiojo ir vidutinio verslo vystymą“, – pasakoja Kauno kolegijos docentė.

Kalbėdama apie studijų turinį, doc. dr. I. Kraujutienė akcentuoja skirtingų gebėjimų visumą. Studijų metu bus ugdomi gastronominiai, verslo ir kūrybiniai praktiniai įgūdžiai, kurie, derinami su teorinėmis žiniomis, leidžia visapusiškai suprasti maisto verslo kūrimo ir valdymo procesus. Kaip pasakoja ekspertė, studentai mokosi kurti patiekalus ar produktus, vertinti jų kokybę, estetinį pateikimą, taikyti tvarius sprendimus bei dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis. Lygiagrečiai stiprinama ir verslo pusė – nuo idėjos vystymo iki jos realizavimo.

„Ne mažiau svarbi yra verslo pusė. Studentai mokosi kurti ir vystyti verslo idėjas – nuo koncepcijos parengimo iki jos įgyvendinimo. Ugdomi finansų planavimo, kaštų skaičiavimo, rinkodaros, prekės ženklo kūrimo bei klientų patirties formavimo įgūdžiai. Taip pat lavinamas gebėjimas analizuoti rinką, suprasti vartotojų poreikius ir priimti pagrįstus sprendimus“, – sako Maisto ir agrotechnologijų katedros vedėja.

Studijos, paremtos patirtimi

Svarbi programos dalis – praktinis mokymasis. Kaip teigia doc. dr. I. Kraujutienė, studentai nuo pat studijų pradžios įtraukiami į projektinę veiklą. „Mūsų studentai susiduria su įvairiomis realiomis situacijomis, kurios leidžia praktikuotis ir taikyti įgytas žinias. Tai apima projektus – jie kuria savo maisto verslo koncepcijas, nuo idėjos iki realizacijos, įskaitant finansų planavimą, rinkodarą ir klientų patirties kūrimą“, – sako doc. dr. I. Kraujutienė. Pasak jos, praktika neapsiriboja tik idėjų generavimu – studentai taip pat vysto naujus patiekalus ir produktus, dirba su konkrečiais produktais ir verslo iššūkiais.

„Studentai organizuoja gamybą, vertina kokybę ir estetišką pateikimą, taiko inovatyvius ir tvarius sprendimus. Taip pat dirba su užsakovais, sprendžia konkrečias maitinimo įmonių ar sektoriaus problemas, pavyzdžiui, meniu atnaujinimą ar naujų produktų testavimą“, – dalinasi docentė. Ji pabrėžia, kad studijų metu kuriamos ir simuliacinės situacijos, kurios leidžia geriau perprasti verslo subtilybes ir rinkos sąlygas: „Studijų metu suteikiama galimybė įgyvendinti projektus – spręsti klientų poreikių pokyčius, konkurencijos iššūkius ar darbo krizines situacijas, o praktikos metu – dirbti restoranų, maisto įmonių ar startuolių aplinkoje.“

Doc. dr. I. Kraujutienė teigia, kad taip studentai mokosi valdyti visą gastronominį projektą – nuo idėjos iki galutinio produkto pateikimo rinkai.

Rinkai reikia universalių kūrėjų

Apie tai, kodėl kilo mintis apjungti gastronomiją ir antreprenerystę, pasakoja Kauno kolegijos lektorė, Alytaus STEAM atviros prieigos centro maisto technologijų, kulinarinio meno ir sveikatinimo laboratorijos metodininkė Marijona Šumskienė.

„Gastronomija ir antreprenerystė – natūraliai susijusios sritys, o jų jungimas atliepia sektoriaus poreikius. Gastronomijos sektorius šiandien nebėra vien tik maisto gamyba — tai kūrybos, verslo, inovacijų ir patirčių industrija“, – pažymi STEAM centro vadovė.

Lektorė atkreipia dėmesį ir į besikeičiančius vartotojų lūkesčius – greta maisto ieškoma ir patirties, autentiškumo bei tvarumo. Taip pat atsiranda naujos veiklos formos – nuo gastronominių renginių iki edukacijų ar produktų kūrimo, kurios reikalauja tiek kūrybišumo, tiek verslumo.

Kalbėdama apie darbo rinką, M. Šumskienė akcentuoja universalių specialistų poreikį: „Labiausiai reikia kūrybiškų ir verslių gastronomijos profesionalų, kurie geba derinti kulinarinį meistriškumą su inovacijomis ir strateginiu mąstymu.“

Ypač svarbiu tampa gebėjimas kurti pridėtinę vertę – dirbti su vietiniais ir sezoniniais produktais, taikyti tvarius sprendimus, mažinti maisto švaistymą ir formuoti sąmoningą požiūrį į maistą.

„Taip pat auga antrepreneriško mąstymo svarba – gebėjimas ne tik dirbti virtuvėje, bet ir kurti, vystyti bei valdyti gastronominį verslą“, – teigia M. Šumskienė.

Anot jos, tai apima finansų valdymą, rinkodarą, klientų patirties kūrimą ir strateginį planavimą, o taip pat – gebėjimą dirbti komandoje ir lyderystę. M. Šumskienė atkreipia dėmesį, kad tokios kompetencijos tampa būtinybe norint sėkmingai įsitvirtinti rinkoje.

„Gastronomijos ir antreprenerystės programa sukurta taip, kad studentai įgytų tiek kulinarinių, tiek verslumo kompetencijų, kurios šiandien yra būtinos norint sėkmingai įsitvirtinti smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriuje“, – sako Kauno kolegijos lektorė.

Programa remiasi integruotu požiūriu – kulinarinis meistriškumas joje derinamas su verslumo, rinkodaros, inovacijų ir lyderystės kompetencijomis. Studentai mokosi kurti atsakingus meniu, dirbti su vietiniais produktais, taikyti žiedinės ekonomikos principus. Pasak M. Šumskienės, tai kompetencijos, kurios tampa vis svarbesnės šiuolaikinėje gastronomijoje.

Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – Verslo, Medicinos, Informatikos, inžinerijos ir technologijų, Menų ir ugdymo, Alytaus fakultetuose ir Tauragės skyriuje realizuojama per 40 studijų programų – nuo informatikos, inžinerijos ir technologijų iki menų, socialinių mokslų ir medicinos. Studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius. Praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų programos apimties. Baigusieji studijas Kauno kolegijoje įgyja profesinį bakalauro laipsnį. Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žymintis diplomas sėkmingai baigusiems studijų programą gali būti išduodamas tik tos aukštosios mokyklos, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai.

Daugiau informacijos apie studijas Kauno kolegijoje raskite čia.