Vie­nin­gą ir stip­rią „Go­je­lio“ šei­mą su­bū­rė mei­lė šo­kiui (FOTO)

„Prieš 15 me­tų  mo­kiau Ži­vi­lę, o da­bar pa­ti to­je pa­čio­je sce­no­je klau­sau jos va­do­va­vi­mo“

Su B.Se­rei­či­kai­te kal­bą pra­dė­jo­me apie ko­lek­ty­vo pa­va­di­ni­mą: ar prieš 35-erius me­tus  But­ri­mo­ny­se kur­da­ma šo­kių gru­pę cho­reo­grafė jau mąs­tė apie „Go­je­lį“, ar jis ku­rį lai­ką bu­vo be­var­dis. „Šo­ko­me ne vie­ne­rius me­tus ne­tu­rė­da­mi var­do. „Go­je­liu“ jį pa­va­di­no tuo­me­tės But­ri­mo­nių vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Ge­no­vai­tė Žiu­rins­kie­ne. Nors dir­bau cho­reo­grafe But­ri­mo­nių kul­tū­ros na­muo­se, su mo­kyk­la ma­ne daug kas sie­jo. Aš už­ei­da­vau ir kvies­da­vau mo­ki­nius į re­pe­ti­ci­jas. Ir kas bu­vo la­bai įdo­mu, ak­ty­viau rin­ko­si ber­niu­kai. Kai vė­liau kon­cer­tuo­da­vo­me iš­vy­ko­se, ne vie­no šo­kių ko­lek­ty­vo va­do­vai ste­bė­da­vo­si tuo, kad  man ne vai­ki­nų, o mer­gi­nų trūk­da­vo. Gra­žių aki­mir­kų pa­ty­riau dirb­da­ma su „Go­je­lio“ šo­kė­jais. Kiek nuo­sta­bos bu­vo, kai 2003 me­tais but­ri­mo­niš­kiams įtei­kia­mos Lie­tu­vos liau­dies kul­tū­ros cen­tro no­mi­na­ci­jos „Auk­so paukš­tė“ vy­ko­me at­si­im­ti net 3 ko­lek­ty­vai! Ne­pa­ty­riau sun­ku­mų, nes re­pe­ti­ci­jas vi­si lan­kė at­sa­kin­gai. Tad ne gė­da bu­vo į Dai­nų šven­tes iš­si­vež­ti  po ke­tu­rias gru­pes. Pyk­da­vo vil­nie­čiai va­do­vai, kai po ge­ne­ra­li­nės re­pe­ti­ci­jos mū­sų šo­kė­jus  or­ga­ni­za­to­riai pa­sta­ty­da­vo cen­tre, vil­nie­čių šo­kė­jų už­si­im­to­je vie­to­je. O mū­siš­kiai jau­tė, ką reiš­kia šok­ti cen­tre ir tai da­rė la­bai at­sa­kin­gai“, – me­na B.Se­rei­či­kai­tė. Ji ti­ki, kad ir šiais me­tais „Go­je­lio“ gru­pės Šimt­me­čio dai­nų šven­tės „Kad gi­ria ža­liuo­tų“ Šo­kių die­no­je pui­kiai at­sto­vaus But­ri­mo­nių kraš­tui.

Cho­reo­grafo dar­bas – kū­ry­ba, ku­rio­je tar­si ir pri­va­lu kas­kart pa­ro­dy­ti žiū­ro­vams kaž­ką nau­jo, o kaip tas nau­ju­mas ran­da­si, ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis gims­ta? – klau­siu cho­reo­grafės Dei­man­tės Rai­žie­nės.

„Įkvė­pi­mo ir nau­jo­vių se­mia­mės iš se­mi­na­rų, cho­reo­grafų mo­ky­mų, in­ter­ne­to pla­ty­bių. Bet ma­nau, kad mums, me­no žmo­nėms, tai yra duo­ta iš kaž­kur aukš­čiau, nes bū­na taip, kad ir su­sap­nuo­ju, kaip tu­ri at­ro­dy­ti vie­na ar ki­ta šo­kio kom­po­zi­ci­ja.

Kausiate, ar vi­siems žmo­nėms šo­kis pa­de­da iš­reikš­ti sa­ve, nu­ga­lė­ti sce­nos bai­mę? Šo­kių ju­de­siai pa­de­da ge­riau pa­žin­ti sa­ve ir ska­ti­na vi­di­nį as­me­ny­bės to­bu­lė­ji­mą. Mu­zi­ka ir ju­de­siu pa­vyks­ta leng­viau at­skleis­ti sa­vo jaus­mus bei iš­lie­ti ener­gi­ją. Šo­kan­tys žmo­nės tam­pa lais­ves­ni. Tai ypač nau­din­ga už­da­res­nėms as­me­ny­bės, ku­rios pa­ju­tu­sios ju­de­sio lais­vę, pa­pras­tai per­si­lau­žia bei at­si­kra­to bai­mių.

Pa­ti „Go­je­ly­je“ šo­kau 12 me­tų, nuo pir­mos kla­sės, pas va­do­vę Bi­ru­tę. Bai­gu­si šo­kio stu­di­jas grį­žau į But­ri­mo­nis ir ket­ve­rius me­tus va­do­va­vau „Go­je­lio“ ko­lek­ty­vui, ku­ris tuo me­tu jau bu­vo ap­leis­tas ir iš­si­skirs­tęs, ka­dan­gi va­do­vė Bi­ru­tė bu­vo iš­ėju­si dirb­ti ki­tur. Su­bū­riau šo­kė­jus, pra­dė­jo­me da­ly­vau­ti fes­ti­va­liuo­se, kon­cer­tuo­se, kon­kur­suo­se. Živilė Pa­tins­kai­tė, da­bar­ti­nė va­do­vė, at­ro­do gy­ve­no šo­kiu, šok­da­ma ati­duo­da­vo vi­są sa­ve, bu­vo ener­gin­giau­sia, pa­rei­gin­giau­sia šo­kė­ja. Pa­si­kei­tus ma­no as­me­ni­niam gy­ve­ni­mui, gy­ve­na­ma­jai vie­tai, ko­lek­ty­vo vai­rą ir pe­rė­mė Ži­vi­lė, ku­ria aš kaip mo­ky­to­ja, la­bai di­džiuo­juo­si ir džiau­giuo­si. Tik jos dė­ka ko­lek­ty­vas gy­vuo­ja taip, kaip gy­va­vo prie va­do­vės Bi­ru­tės. Ga­liu drą­siai sa­ky­ti, ji „Go­je­liui“ ati­duo­da vi­są sa­ve. 
Kar­tais pa­gal­vo­ju, koks įdo­mus gy­ve­ni­mas: prieš 15 me­tų mo­kiau Ži­vi­lę šok­ti sce­no­je, o da­bar aš pa­ti to­je pa­čio­je sce­no­je klau­sau jos va­do­va­vi­mo. La­bai ge­ra grįž­ti po tiek me­tų, su­si­tik­ti su vi­su ko­lek­ty­vu vėl pa­jus­ti tą jau­du­lį, vėl gir­dė­ti va­do­vės Bi­ru­tės bal­są, toks jaus­mas, kad nieks ne­pa­si­kei­tė, vėl grį­žo­me į se­nus ge­rus, jau­nys­tės lai­kus“, – šven­tės iš­va­ka­rė­se jaut­riai kal­ba cho­reo­grafė Dei­man­tė Rai­žie­nė.

„Ga­liu drą­siai teig­ti, kad šo­kan­tys žmo­nės žy­miai lai­min­ges­ni“

Ne vie­nai but­ri­mo­niš­kių šei­mai „Go­je­lis“ yra ta­pęs jų gy­ve­ni­mo da­li­mi. „Go­je­lį“ pra­dė­jau lan­ky­ti bū­da­ma 6 kla­sė­je, ko­lek­ty­vui va­do­va­vo cho­reo­grafė B.Se­rei­či­kai­tė. Jau de­šimt­me­tį esu įsi­jun­gu­si į But­ri­mo­nių mo­te­rų li­ni­ji­nių šo­kių ko­lek­ty­vą „Gra­ci­ja“, ku­rio va­do­vė yra cho­reo­grafė Ž.Pa­tins­kai­tė. Ne tik va­do­vau­ja, bet nuo­lat šo­ka pa­ti su šo­kė­jais re­pe­ti­ci­jo­se, ren­gi­niuo­se. 
Šiuo me­tu „Go­je­ly­je“ šo­ka duk­ra Sin­ti­ja. Sū­nus Er­nei­das ja­me lais­va­lai­kį lei­do nuo pir­mos iki 12 kla­sės pa­bai­gi­mo“, – pa­sa­ko­ja Gi­ta­na Bau­že­vi­čie­nė, „Aly­taus nau­jie­nų“ re­kla­mos va­dy­bi­nin­kė-ap­skai­ti­nin­kė, ku­riai pa­tin­ka ir liau­dies šo­kiai. Pa­klaus­ta, ka­da sma­giau suk­tis – gro­jant įra­šams ar gy­vai mu­zi­kai, Gi­ta­na ati­ta­rė: „Te­ko šok­ti ir gro­jant ka­pe­lai, o li­ni­ji­nius šo­kius – dai­nas at­lie­kant at­li­kė­jams.“

Įpras­ta, kai šo­kė­jai kiek­vie­nam pa­si­ro­dy­mui pa­si­ren­ka ki­tą dra­bu­žį ir ak­se­su­a­rus, net ki­taip su­ri­ša plau­kus.  Kiek trun­ka pa­si­ren­gi­mas nau­jam šo­kiui, „ka­sų“ per­si­py­ni­mas? „Pa­si­ren­gi­mas trun­ka įvai­riai, pri­klau­so nuo dra­bu­žių kie­kio. Bet ir „ka­sas“ per­si­pin­ti, ir per­si­reng­ti kar­tais ten­ka per vie­ną kū­ri­nį – 2–3 mi­nu­tes,  yra tam tik­ros tai­syk­lės, ku­rių šo­kė­jai tu­ri lai­ky­tis už­si­ė­mi­mų ir ren­gi­nių me­tu. Jų lai­kan­tis iš­moks­ti bū­ti ko­man­do­je, au­gi, to­bu­lė­ji.“ 

„Go­je­lio“ už­si­ė­mi­mus lan­ko ir Gi­ta­nos se­suo Si­gi­ta Žit­ke­vi­čie­nė su duk­ro­mis Kor­ne­li­ja  ir Luk­re­ci­ja. Vy­res­nio­ji ko­lek­ty­ve jau vie­nuo­li­ka me­tų, jau­nes­nio­ji...

Daugiau sužinokite skaitydami laikraščio „Alytaus naujienos“ 13991-ąjį numerį.

© Laikraščio „Alytaus naujienos“ publikacijų autorystė yra saugoma

℗ Teksto perpublikavimas žiniasklaidos priemonėse draudžiamas *

* Išskyrus atvejus, kai sudaroma raštiška sutartis. 

Kreiptis el. p. redakcija@alytausnaujienos.lt