Vasara pradžiugino nebent nemėgstančius kaitros

 „Vasara pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir užėmė 11 vietą (iš 65) 1961-2025 m. laikotarpiu, truputį drėgniau paskutinį kartą buvo tik 2017 m. vasarą.  Visi šių metų vasaros mėnesiai pasižymėjo trumpesne už vidutinę Saulės spindėjimo trukme. Taigi, nebus klaidinanti antraštė, jeigu parašysite, jog ši vasara buvo „prasčiausia“ per pastaruosius 8 metus. Vis dėlto ne visi sakė, kad jiems ši vasara prasta. Dalis žmonių džiaugėsi, jog nebuvo karščių. Gerai, jog rugsėjo pirmasis dešimtadienis prognozuojamas vasariškai šiltas. Nors šiokia tokia kompensacija už vasarą“, – sako alytiškis meteorologas Gytis Valaika.  

 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Karlas Žužickas parengė šių metų vasaros apžvalgą.   Šių metų vasara pasižymėjo vėsesniais už daugiametį vidurkį orais ir tapo vėsiausia vasara nuo 2017 m. Tarp visų įvykusių vasarų nuo 1961 m., šių metų vasara užėmė 33 vietą, o tai reiškia, jog ji tapo medianine vasara. Jos vidutinė oro temperatūra siekė 16,9 °C, o tai yra 0,4 °C mažiau nei 1991–2020 m. daugiametė norma (toliau - SKN). 2025 m. vasara, savo vidutine oro temperatūra, yra identiška 1966 m., 1964 m. bei 1968 m. vasaroms. Kitaip nei šių metų pavasaris, praėjusi vasara nepasižymėjo dideliais vidutinės oro temperatūros nuokrypiais. Birželis buvo puse laipsnio vėsesnis už SKN, o liepa – tiek pat šiltesnė. Tik rugpjūtis truputį labiau nukrypo nuo vidurkio, tačiau jokių rekordų nesiekė (1,2 °C vėsesnis už SKN).  Dauguma vasaros dienų buvo vėsesnės už jų vidutinę oro temperatūrą (49 iš 92 d.), tačiau jų pasiskirstymas tarp mėnesių buvo labai netolygus (18 tokių dienų pasitaikė birželį, tik 9 dienos – liepą ir net 22 dienos – rugpjūtį) (žr. žemiau esančiame grafike). Pati šilčiausia sezono diena buvo liepos 3 d. (+21,7 °C), o šalčiausia buvo rugpjūčio 26 d. (+11,3 °C). 

Šią vasarą buvo išmatuotas tik 1 aukščiausios paros oro temperatūros rekordas, liepos 3 d.  Praėjusi vasara tapo ir pirma vasara nuo 2017 m., kai nebuvo fiksuotas nei vienas kaitros atvejis (reiškinys fiksuojamas, kai oro temperatūra 3 dienas iš eilės viršija 30 °C), o dienų su aukščiausia oro temperatūra >30 °C pasitaikė tik 6 – mažiausiai nuo pat 2009 m. (kai pasitaikė tik 5 dienos)! Vėsesnę už vidurkį vasarą indikuoja ir tai, jog šią vasarą buvo fiksuota tik 1 tropinė naktis ir tik 1 vietoje – liepos 22 d. Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 °C. Tai mažiausias tropinių naktų skaičius nuo 2008 m. (kai nepasitaikė nei vienos) bei vienas mažiausių skaičių nuo 1991 m. 2025 m. vasaros sezono kritulių kiekis Lietuvoje vidutiniškai siekė 275,6 mm. Nors šių metų vasara buvo išties lietinga, tačiau ji 1,7 mm kritulių nusileido 1978 m. vasarai ir todėl nepateko tarp 10 lietingiausių vasarų nuo 1961 m. (užėmė 11 vietą iš 65). 

Birželis buvo drėgnesnis už daugiametį vidurkį, o rugpjūtis – sausesnis. Tačiau drėgnumu ypač išsiskyrė liepa (iškrito net 168 proc. liepos kritulių normos), kuri buvo 3 drėgniausia liepa nuo 1961 m. Jog vasara buvo drėgna indikuoja ir tai, jog visą vasarą bent dalyje Lietuvos teritorijos (daugiausia šalies rytuose) buvo fiksuojamas gan retas (Lietuvoje vidutiniškai fiksuojamas kas 10-us metus) stichinis meteorologinis reiškinys – „ilgas lietingas laikotarpis“, kuris indikuoja ypač ilgai trunkantį perteklinio drėkinimo laikotarpį. Šių metų vasaros sezonas pasižymėjo mažesne už vidutinę saulės spindėjimo trukme.  2025 m. vasaros sezono atskiri mėnesiai 

Birželis

 2025 m. birželis buvo vėsesnis, drėgnesnis, daug labiau vėjuotas bei pasižymėjo didesniu šviesiojo paros laiko debesuotumu, nei įprasta. Tokius orus lėmė į vidurio Europą nusidriekęs Azorų anticiklono gūbrys, kuris blokavo Atlanto ciklonų kelią ir nukreipė juos link šiaurinės Skandinavijos ir toliau į Rytų Europą. Dėl to Lietuvą pasiekė daugiau Atlanto ciklonų, kurie lėmė vėsesnius, drėgnesnius, labiau debesuotus bei labiau vėjuotus, nei įprasta, orus. Šių metų birželis tapo vėjuočiausiu birželiu nuo 1994 m. (3,7 m/s), kadangi jo vidutinis vėjo greitis siekė ~3,5 m/s, o tai yra 0,8 m/s daugiau nei daugiametis vidurkis. Tokios vidutinio vėjo greičio reikšmės yra labiau būdingos spalį–lapkritį, kurie yra vieni labiausiai vėjuotų metų mėnesių. 

Liepa 

Šių metų liepa, kitaip nei birželis, buvo šiltesnė už daugiametį vidurkį. Jos vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 18,8 °C, kas yra 0,5 °C daugiau nei SKN (18,3 °C). Šilčiausią šių metų mėnesį taip pat buvo išmatuotas vienintelis šią vasarą (tačiau net 19-as šiais metais) šilčiausios dienos rekordas liepos 3 d., kai oro temperatūra Druskininkuose pasiekė net 35,6 °C. Tai aukščiausia užfiksuota oro temperatūra Lietuvoje per pastaruosius 6 metus! Visi liepos dešimtadieniai buvo šiltesni, nei įprasta, tačiau didžiausias nuokrypis nuo SKN susidarė liepos II dešimtadienį. Kritulių prasme, šių metų liepa buvo labai drėgna, kadangi iškrito net 141,4 mm kritulių, kas yra net 68 proc.  daugiau už daugiametę normą. 

Rugpjūtis

 Šių metų rugpjūtis buvo reikšmingai vėsesnis nei įprasta. Jo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 16,4 °C, tai yra 1,2 °C mažiau nei SKN (17,6 °C). Tai buvo antras vėsiausias XXI amžiuje rugpjūtis ir buvo šiltesnis tik už 2021 m. rugpjūtį (16,2 °C). Visi šių metų rugpjūčio dešimtadieniai pasižymėjo vėsesniais už SKN orais, ypač rugpjūčio III dešimtadienis (14,5 °C), kuris buvo net 1,8 °C vėsesnis nei įprasta (16,3 °C).  Kritulių prasme, 2025 m. rugpjūtis buvo sausesnis už vidurkį. 

Šių metų rugpjūtį iškrito 53 mm kritulių, o tai yra net 31 proc. mažiau už SKN (77 mm). Tačiau rugpjūtį susidarė dideli kontrastai tarp atskirų dešimtadienių. Rugpjūčio I dešimtadienis buvo artimas daugiamečiui vidurkiui, tačiau II dešimtadienis buvo labai sausas, kadangi per jį iškrito tik 3,8 mm kritulių (85 proc. mažiau kritulių už SKN). Tai lėmė didžiąją dešimtadienio dalį vyravusi anticiklonų įtaka Lietuvos orams. Rugpjūčio III dešimtadienį iškrito 12 % mažiau kritulių nei įprastai.

 Kaip ir ankstesniais šio vasaros sezono mėnesiais, Saulė rugpjūtį taip pat spindėjo trumpiau už daugiametį vidurkį.