Ugnis, vanduo ir trimitai

Nors Alytaus meras praėjo „ugnį” (2019 m., kaip liaudyje sakoma, „užgesino padangų gaisrą”), dar nepraėjo „vandens“ (2025 m. miesto savivaldybė, kartu su rajono, įklimpo į Nemuno upės senųjų vagų sunaikinimo skandalą), Dzūkijos sostinės gimtadienyje Nerijus bei jo aplinka susidūrė ir su „trimitais“.  

Pasirodo, į paradą, kurį per miesto 445-mečio šventę vedė karinis varinių triūbų orkestras, nebuvo priimta Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Profsąjungiečiai registravosi dalyvauti eisenoje, tačiau galimybė eiti kartu su visais alytiškiais jiems nebuvo sudaryta, argumentavus prašymu „negadinti šventinės nuotaikos“. LŠDPS po tokio prašymo jėga į eiseną nesiveržė ir nuo „Dainavos“ kino laiptelių mojavusiam merui nuotaikos nesugadino. Tačiau vėliau tapo dar didesne „bomba“: pirmąkart per 35-erius Alytaus švenčių gyvavimo metus, oficialioje renginio dalyje, aiškiai, tarsi trimitai, skambėjo prieš merą nukreipti protesto balsai. Kad šių „fanfarų“ Dainų slėnyje meras nesitikėjo, rodė ir jo povyza, o kad tradicinė tiesioginė transliacija iš šventės šiemet nevyko, sako – grynai techninis atsitiktinumas.