Tyrimas atskleidė didžiausią streso šaltinį Alytuje – miesto vaistininkė Aliona patarė, kaip jaustis geriau

Nors Alytaus NSI rodiklis atspindi šalies vidurkį, visgi NSI duomenys atskleidžia ir Alytui būdingų tendencijų. Pavyzdžiui, jei Panevėžyje emocinės gerovės indeksas siekia vos 57,0, tai Alytuje – net 63,7 balo (bendras vidurkis – 61,5). Vis dėlto čia ryškėja ir konkretus iššūkis – alytiškiai dažniau nei daugelyje kitų miestų įvardija, kad didžiausią stresą jiems kelia sveikatos problemos – savo ar artimųjų (taip nurodė 47 proc., kai šalies vidurkis – 33 proc.).

Tai, ką rodo skaičiai, kasdien jaučia ir vaistininkė Aliona, kuri „Eurovaistinėje“ dirba jau penkerius metus – kelionę pradėjusi gimtajame Eišiškių mieste, o dabar tvirtai įsiliejusi į Alytaus bendruomenę.

– Ar jaučiate, kad vietos gyventojai Jus pažįsta ir pasitiki?

– Taip, jaučiu. Žmonės ateina pasitarti, pasitiki mano rekomendacijomis. Tas šiltas ryšys atsispindi ne tik vaistinėje – kartais eidama gatve sutinku nuolatinius klientus, jie pasisveikina, nusišypso. Labiausiai džiugina tokie momentai, kai žmonės sugrįžta ir pasako, kad mano patarimai padėjo – būtent pagalba žmogui ir yra svarbiausia vaistininko profesijoje.

Man rūpi, kad žmonės jaustųsi laukiami vaistinėje – tuomet jiems ir ūpas pakyla, jie atsipalaiduoja. Pavyzdžiui, turiu keletą nuolatinių klientų, kurių krepšelius žinau mintinai. Vos tik pamatau juos tarpduryje, rankos automatiškai tiesiasi lentynų link. Kol jie prieina iki kasos, aš jau būnu viską surinkusi. Iškart jų veiduose įsižiebia šypsena.

– Ką pastebite apie alytiškių emocinę savijautą?

– Tikrai pastebiu tai, ką atskleidė NSI tyrimas – fizinė ir emocinė sveikata yra neatsiejamos. Stresas, nuovargis ir miego problemos dabar yra tapę beveik nauja „norma“. Tam įtakos turi ir sezoniškumas – rudenį, žiemą žmonės dažniau ieško magnio preparatų, raminančių arbatų ar augalinių ekstraktų. Tačiau atėjus pavasariui, didėjantis šviesos kiekis tikrai keičia ir klientų nuotaiką – jie tampa atviresni, daugiau šypsosi. 

Žinoma, netrūksta ir klientų, kurie kreipiasi dėl fizinės sveikatos problemų: lėtinėmis ligomis sergantys žmonės arba tie, kurie sunegalavo staiga.

– Ar žmonės rūpinasi sveikata iš anksto, ar problemas sprendžia tik joms iškilus?

– Žmonių požiūris pamažu keičiasi – vis daugiau jų pradeda suprasti prevencijos svarbą. Nemaža dalis klientų sąmoningai rūpinasi savijauta: stiprina imunitetą, domisi papildais, ruošiasi sezoniniams pokyčiams – pavyzdžiui, peršalimo ar alergijų laikotarpiui. 
Tačiau kartu vis dar išlieka tendencija, kad dalis žmonių rimčiau į sveikatą žiūri tik atsiradus konkretiems simptomams – tada ieško greito sprendimo ir nori kuo greičiau grįžti į įprastą ritmą.

– Kas labiausiai lemia alytiškių savijautą?

– Didelę įtaką daro ir gyvenimo būdas, ir aplinka. Alytuje gyvenimo tempas ramesnis nei didžiuosiuose miestuose – daugumą vietų galima pasiekti pėsčiomis ar viešuoju transportu, žmonės patiria mažiau streso dėl eismo ar kamščių. 

Gyvename mieste, apsuptame miškų ir parkų, o Nemuno kilpos bei Vidzgirio miškas pasiekiami ranka. Galimybė po darbo akimirksniu atsidurti gamtoje, o ne tarp betoninių sienų – didžiulė privilegija, padedanti greičiau atsipalaiduoti. Ir, žinoma, sugrįžusi saulė bei ilgesnės dienos akivaizdžiai pagerina nuotaiką.

Be to, daug lemia ir supantys žmonės. Pavyzdžiui, aš labai džiaugiuosi dirbanti komandoje, kurioje žmogus iš tiesų yra vertybė. Esu dėkinga už visas suteiktas galimybes tobulėti – tai motyvuoja kiekvieną dieną stengtis labiau. Atrodo paprasta, bet būtent iš tokių detalių ir susideda gera savijauta.

– Koks jūsų asmeninis geros savijautos receptas?

– Mityba, fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas – labai svarbūs. Bet taip pat – ir „pokalbiai be patarimų“. Dažnai žmonėms labiausiai reikia ne sprendimų, o galimybės tiesiog išsikalbėti – būti išgirstiems ir suprastiems. Tad linkiu kiekvienam turėti „ausis“, pasiruošusias išklausyti. Labai svarbu rasti žmogų, kuris geba klausytis profesionaliai ir empatiškai – tokio išklausymo metu žinai, kad tavo žodžiai liks ten, kur buvo ištarti, tai suteikia saugumo jausmą.

Kalbant apie bendrą savijautą, visada patarčiau daryti tai, kas iš tikrųjų patinka. Mėgstama veikla suteikia gerų emocijų ir padeda atitrūkti nuo kasdienio streso. Kiekvienas esame skirtingi – vienam tai gali būti knygų skaitymas, sportas, kitam – kūrybinė veikla. Svarbiausia – atrasti tai, kas suteikia vidinę ramybę ir džiaugsmą.

– Ar turite kasdienių ritualų, kurie padeda jaustis geriau?

– Mano šventas ritualas – 10 minučių visiškoje tyloje su rytine arbata. Kol tas puodelis neištuštėja, pasaulis turi šiek tiek palaukti. Taip pat – pasivaikščiojimas gryname ore po sunkios darbo dienos. Tai laikas, kai „išvėdinu“ galvą ir grįžtu namo geresnės nuotaikos.

Alytiškiams linkiu rasti savo ramybės ritualus, o mes „Eurovaistinėje“ visada lauksime – pasiruošę išklausyti ir padėti.