Tūkstančius grįžtančių sparnuočių Žuvinte sutiko šimtai entuziastų

Saulėtą paskutinį kovo savaitgalį Žuvinto biosferos rezervate vyko tradicinis paukščių sutiktuvių renginys. Šiemet sutiktuvės vyko dvi dienas – norintys stebėti didžiausią įspūdį paliekantį reginį – ankstyvą žąsų gausių būrių išskridimą iš Žuvinto ežero – rinkosi nakvynei gamtos mokykloje jau penktadienį iš vakaro. Po ramaus ir spalvomis tiršto saulėlydžio dalyviai stebėjo į ežerą saugiam nakties poilsiui sugrįžtančias žąsis ir netikėtai į nendrių viršūnes iškopti nutarusius slapukus didžiuosius baublius.

Ankstyvas brėkštantis rytas pasitiko žvarbia žolę ir stogus nubalinusia šalna bei skardžiu žąsų gagenimu. Saulėtekio jos nelaukia: auštant nubudusios, pasirąžiusios, su kaimynėmis pasilabinusios kelia sparnus ir tarsi susitarusios didžiuliu būriu kyla ir skrenda maitintis į aplinkinius laukus ir pievas. 

„Pagrindinis didysis žąsų išskridimas šeštadienį vyko 5 valandos 47 minutės, dar gerokai prieš saulės patekėjimą. Keli mažesni būreliai užsiliko ežere, bet netrukus irgi patraukė maitintis. Šiuo metu Žuvinto apylinkėse dominuoja baltakaktės žąsys. Čia jos sustoja trumpam pailsėti ir netrukus tęs kelionę į perėjimo vietas šiaurėje. Lietuvoje peri tik pilkosios žąsys, kurios senokai laikosi poromis ir jau neužilgo vedžiosis žąsiukus“, - pasakojo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Arūnas Pranaitis.

Antra sutiktuvių dalis persikėlė į kitą ypatingą Žuvinto biosferos rezervato teritoriją – Buktos miško pažintinį taką. Kovas tinkamas metas stebėti genius – jie tarškina sausas medžių šakas ir taip skelbia apie savo užimtas teritorijas. „Pavyko pamatyti ir išgirsti didžiuosius, vidutinius ir mažuosius marguosius genius. Rytinis miškas pilnas gyvybės – intensyviai migruoja kikilių būriai, gieda stazdai: juodieji ir giesmininkai. Aktyvūs bukučiai, įvairios zylės, karietaitės, tuoktuvinius skrydžius demonstruoja keršuliai. Net keliose tako vietose buvo girdėti baltabruviai nykštukai. Įdomu tai, kad prieš keliasdešimt metų Lietuvoje jie buvo didelė retenybė, o pastaruoju metu sutinkami vis dažniau“, – sako A. Pranaitis.

Dar viena stotelė Žaltyčio ežeras – botaninis – zoologinis draustinis. Tai vandens paukščiams svarbi vieta tiek migracijos, tiek ir perėjimo metu. Ežero seklumose matėsi besimaitinančių gulbių nebylių ir rudagalvių kirų pulkai, įvairios antys: cyplės, didžiosios, klykuolės, pilkosios. Stebėti didieji bei mažieji dančiasnapiai, ausuotieji kragai. Grįžtant į Žuvintą dalyviai užfiksavo du medžiojančius pelėsakalius, baloje maklinėjančius raudonkojus tulikus ir įspūdingą per 500 smilginių strazdų būrį. Įdienojus Žuvinto bangose vėl suposi žąsys, plaukiojo laukiai, antys, triukšmingai popietę leido rudagalviai kirai. 

„Džiaugiamės ne tik šios dienos dalyviais, bet ir vis augančiu susidomėjimu Žuvinto gamta. Daugybė neabejingų gamtai lankytojų čia patiria neeilinių įspūdžių stebėdami migruojančius ar parskridusius paukščius kone kasdien ne tik savaitgaliais“, - didelio dalyvių skaičiaus sulaukusiu renginiu džiaugėsi Žuvinto biosferos rezervato patarėjas Tomas Pikūnas.