Tarp­tau­ti­nė mu­zi­kos fies­ta Aly­tu­je: „sva­jo­niu­kai“ ir jų va­do­vai ta­po šven­tės šei­mi­nin­kais ir pa­tys ją kū­rė

Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­rė Gab­rie­lė Dam­baus­kai­tė: „Vos 52 tūks­tan­čius gy­ven­to­jų tu­rin­čia­me mū­sų mies­te įvy­ko tarp­tau­ti­nio Bal­ti­jos ša­lių jau­ni­mo sim­fo­ni­nių or­kest­rų fes­ti­va­lio ati­da­ry­mas. Tai bu­vo di­džiu­lė šven­tė vi­sai mies­to ben­druo­me­nei, ku­ri re­mia ir pa­lai­ko or­kest­rą „Sva­jo­nė“. Dė­ko­ja­me or­ga­ni­za­to­riams už ne­įkai­no­ja­mą, uni­ka­lią ga­li­my­bę iš­girs­ti, gro­ti ir to­bu­lė­ti kar­tu.“

Ie­va Žiū­kai­tė „Sva­jo­nės“ klar­ne­ti­nin­kė, vie­na iš 5 aly­tiš­kių, gro­ju­sių Jung­ti­nia­me fes­ti­va­lio or­kest­re: „Nu­ste­bi­no di­džiu­lis fes­ti­va­lio da­ly­vių vie­ny­bės jaus­mas. Pa­ti­ko vi­si or­kest­rai, kiek­vie­nas at­ne­šė kaž­ką nau­jo, pla­tų kū­ri­nių pa­si­rin­ki­mą – nuo ba­ro­ko iki džia­zo. Nuo­sta­bi ga­li­my­bė su­si­pa­žin­ti ne tik su or­kest­rais, bet ir įvai­ria mu­zi­ka, di­ri­ga­vi­mo sti­liu­mi. Fes­ti­va­lis su­tei­kė daug įspū­džių, su­si­pa­ži­nau su ki­tų ša­lių or­kest­ran­tais, ben­dra­min­čiais ir da­riau tai, ką la­biau­siai mėgs­tu – gro­jau ir klau­siau daug mu­zi­kos. Fes­ti­va­lis su­stip­ri­no no­rą gro­ti, nors tai bu­vo jė­gų, iš­tver­mės iš­ban­dy­mas, rei­kė­jo ke­lias die­nas in­ten­sy­viai re­pe­tuo­ti ir kon­cer­tuo­ti. Ne­pai­sant nuo­var­gio, pa­tvir­ti­nau sau, kad mu­zi­ka – tik­rai ma­no ke­lias.“

Guo­da Alek­na­vi­čiū­tė (smui­kas): „La­biau­siai pa­ti­ko Jung­ti­nis fes­ti­va­lio or­kest­ras. Pra­lei­dau ke­lias die­nas mo­kyk­loje, bet vi­siš­kai ne­si­gai­liu, nes ap­lan­kiau nau­jas ša­lis, pa­ma­čiau daug įdo­mių da­ly­kų. Man la­bai pa­ti­ko ši ke­lio­nė, iš­gir­dau daug nau­jos mu­zi­kos, pa­ma­čiau ne­ma­ty­tų in­stru­men­tų.“

Be­ni­ta Cil­ciū­tė (smui­kas): „Vie­na ge­riau­sių „Sva­jo­nės“ iš­vy­kų! Per be­ne 8 gro­ji­mo me­tus nie­ka­da taip ge­rai ne­si­jau­čiau or­kest­re – tu­riu tiek daug nuo­sta­bių drau­gų, su ku­riais pa­lai­ko­me ry­šius ir už or­kest­ro ri­bų! Džiau­giuo­si, kad mu­zi­ka jun­gia! Nors ir pra­lei­dau daug pa­mo­kų, o mo­kau­si 12-oje kla­sė­je, ne­si­gai­liu. Ke­lio­nė­je bu­vo daug nuo­var­gio, ne­mi­gos, ta­čiau keletą or­kest­rų iš­klau­siau – la­bai įsi­mi­nė šo­kan­tis vie­no jų di­ri­gen­tas.“

Ar­mi­nas Ki­lins­kas (smui­kas): „Ko­kia nuo­sta­bi šio fes­ti­va­lio at­mo­sfe­ra – kiek­vie­nas su­tik­tas mu­zi­kan­tas už­kal­bi­na, be ga­lo cha­riz­ma­tiš­ki di­ri­gen­tai, įvai­riau­sios mu­zi­ki­nės pro­gra­mos ir daug nau­jų pa­žin­čių. Tu­rė­jau ga­li­my­bę iš­klau­sy­ti net 12 skir­tin­gų sim­fo­ni­nių or­kest­rų pa­reng­tas mu­zi­ki­nes pro­gra­mas, įsi­jaus­ti į jų at­lie­ka­mą kū­ri­nį ir leis­tis nu­ne­ša­mam mu­zi­ki­nės jū­ros. Ma­nau, šio fes­ti­va­lio me­tu nu­ties­ti drau­gys­tės til­tai tu­rės įta­kos ir at­ei­ties pla­nams. Be ga­lo džiau­giuo­si, nes tas ke­lias die­nas bu­vau lyg sva­jo­nė­je!“

Jau­ni­mo sim­fo­ni­nio or­kest­ro „Svajonė“ va­do­vė Dai­va Mar­ti­ko­ny­tė: „Aly­taus ben­druo­me­nės įsi­trau­ki­mas į festivalio ati­da­ry­mo kon­cer­to mū­sų mies­te or­ga­ni­za­vi­mą man šiek tiek pri­me­na Ne­er­pel­te (Bel­gi­ja) vy­ku­sį 67-ąjį tarp­tau­ti­nį jau­ni­mo mu­zi­kos fes­ti­va­lį. Ten 2019 me­tais 19 tūkst. gy­ven­to­jų tu­rin­tis mies­tas pri­ėmė apie 30 tūkst. jau­nų­jų mu­zi­kan­tų. Aly­tu­je pri­ėmė­me dau­giau kaip 500 ir tai bu­vo iš­šū­kis, ku­ris pra­džio­je man kė­lė abe­jo­nių dėl 300 or­kest­ran­tų ap­gy­ven­di­ni­mo. Kaip parodė realy­bė – Alytus visiems iššūkiams buvo puikiai pasiruošęs. 

Ati­da­ry­mas Aly­tu­je pra­no­ko mū­sų pa­čių lū­kes­čius ir nu­ste­bi­no tarp­tau­ti­nę or­ga­ni­za­to­rių ko­man­dą bei fes­ti­va­lio sve­čius. Šven­tė pa­vy­ko to­dėl, kad Aly­taus mies­to ben­druo­me­nė jau dau­giau kaip du de­šimt­me­čius vi­so­ke­rio­pai pa­lai­ko Mu­zi­kos mo­kyk­lą ir sim­fo­ni­nį or­kest­rą „Sva­jo­nė“ . Ša­lia Mu­zi­kos mo­kyk­los jau 28 me­tus vei­kia VO „Aly­taus sty­gi­nių kvar­te­tas“, ku­rio pa­grin­di­nis rū­pes­tis – jau­ni­mo or­kest­ri­nio mu­zi­ka­vi­mo tra­di­ci­jos su­kū­ri­mas ir puo­se­lė­ji­mas Aly­tu­je. „Sva­jo­niu­kai“ ir jų va­do­vai ta­po šven­tės šei­mi­nin­kais ir pa­tys kū­rė šven­tę.“

Fes­ti­va­lio žiū­ro­vė, an­glų kal­bos ver­tė­ja, ra­šy­to­ja Ire­na Bui­vy­dai­tė-Kup­čins­kie­nė: „Aly­tiš­kių my­li­ma „Sva­jo­nė“ ir jos sve­čiai do­va­no­jo mums nuo­sta­bų ren­gi­nį. Trys su pu­se kon­cer­to va­lan­dos nė kiek ne­pra­il­go, nes vi­si or­kest­rai to­kie skir­tin­gi, kiek­vie­nas sa­vi­tas, įdo­mus, nors sky­rė­si ir da­ly­vių am­žius, ir kū­ri­nių su­dė­tin­gu­mas, vi­sus juos jun­gia mei­lė mu­zi­kai, ku­rią, ro­dė­si, net ga­li ap­čiuop­ti.  Esu „Sva­jo­nės“ fa­nė, jau se­niai ža­viuo­si jų pro­fe­sio­na­lu­mu, sten­giuo­si lan­ky­tis vi­suo­se kon­cer­tuo­se, o da­bar vėl gė­rė­jau­si jų at­lie­ka­mu „Fo­res­tu Gam­pu“ ir „Ti­ta­ni­ku“. Ta­čiau pui­kūs ir cha­riz­ma­tiš­ki vi­si aly­tiš­kių su­kvies­ti fes­ti­va­lio sve­čiai – Vil­niaus, Klai­pė­dos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos or­kest­rai ir jų di­ri­gen­tai, įdo­mūs, jau­di­nan­tys fes­ti­va­liui pa­rink­ti kū­ri­niai. Ma­ne, kaip ir dau­ge­lį žiū­ro­vų, už­bū­rė klai­pė­die­čių at­lik­tas Ra­ve­lio „Bo­le­ro“ – at­ro­dė, kad kū­ri­nio pra­džio­je, kol mu­zi­ka dar la­bai ty­li, sa­lė­je bū­tum gir­dė­jęs net mu­sę skren­dant – taip su­si­kau­pę vi­si klau­sė­si. Bet ne­ga­lė­jai lik­ti abe­jin­gas ir jau­niau­siems da­ly­viams lat­viams iš Sė­jos mu­zi­kos ir me­no mo­kyk­los. Šyp­so­jo­mės, klau­sy­da­mi jų ne­su­dė­tin­gų kū­ri­nių, ste­bė­da­mi, kaip rim­tai tie vai­ku­čiai grie­žia – juk svar­biau­sia mei­lė mu­zi­kai, o pa­tir­tis at­si­ras vė­liau. Vi­so kon­cer­to me­tu ple­ve­no mū­zos, su­po nuo­sta­bi mu­zi­kos au­ra, vir­pin­da­ma šir­dis ir kur­da­ma šven­tiš­ką nuo­tai­ką. Ačiū „Sva­jo­nei“ ir jos sve­čiams, ne­kan­triai lauk­siu ki­tų fes­ti­va­lių.“

Festivalio atidarymo renginio globėjas – meras Nerijus Cesiulis.

Ren­gi­nį Aly­tu­je fi­nan­sa­vo Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­ba https://www.ltkt.lt/  

Parengė Saulė PINKEVIČIENĖ