Tamsėjantys debesys virš Zelenskio galvos

Ko gero, teisūs yra tie, kurie šiandien aiškina, esą tai, D. Trumpo požiūriu, yra svarbus kampanijos akcentas prieš lapkričio 3-iosios rinkimus į Kongreso Senatą ir Atstovų rūmus, kuriuose valdantys respublikonai, prognozuojama, patirs nesėkmę. Aukštų kuro kainų degalinėse veiksnys kelia alergiją eiliniams amerikiečiams. Taip pat ir daliai tų, kurie iki šiol buvo laikomi gelžbetoniniais D. Trumpo ir jo MAGA judėjimo rėmėjais.

Mėgstantys analizuoti giliau kuo puikiausiai žino, kad aukštas dyzelino kainas JAV degalinėse labiausiai lėmė D. Trumpo kartu su Izraeliu vasario 28-ąją pradėtas karas prieš Iraną. Ten amerikiečiams kartu su izraeliečiais taip ir nepavyko pasiekti išsikeltų tikslų: Irano branduolinė programa nenutraukta, atominiai objektai šioje beveik 80 mln.gyventojų turinčioje Vidurio Rytų šalyje iki galo oro smūgių nesunaikinti,  Irano ekonomika nežlugo, vietos gyventojai į gatves neišėjo ir savo mulų valdžios nenuvertė. 

Be to, radosi ir visiškai priešingas aspektas: po JAV ir Izraelio smūgių Irano valdžia ėmė riboti laivybą Hormūzo sąsiauriu, kuris jungia Persijos įlanką ir Arabijos jūrą ir kuriuo keliauja apie ketvirtis viso pasaulio sunaudojamos naftos. O Irano remiami husių sukilėliai Jemene dar ėmė atakuoti tank­laivius, kurie plaukiama Raudonąja jūra (link strateginio Sueco kanalo Egipte).

Šiuo požiūriu dyzelino eksportas iš Rusijos, kurios naftos perdirbimo gamyklas dronais-savižudžiais atakuoja ukrainiečiai, yra daug menkesnis (apie  9,5 proc. dalis šiemet) ir gerokai atsilieka nuo JAV, iš kurios eksportuojama apie 15,4 proc. viso pasaulio sunaudojamo kuro. Skirtingai nuo Rusijos JAV neuždraudžia dyzelino eksporto.

Tačiau aukštoms dyzelino kainoms Amerikoje didelę įtaką dar rinkos spekuliantai, kurie didėjant neapibrėžtumui ir politiniam nestabilumui kelia antkainius ateities sandoriams.

Niekaip negalintis parklupdyti Irano mulų D. Trumpas dėl to pasisuko į Ukrainą.  Siekdamas padėti savo partijai rinkimuose. Ta proga vėl apkaltinę Ukrainos lyderį Volodymirą Zelenskį, esą šis turėjo daugybę progų užbaigti karą su Rusija, tačiau nepadarė nieko. JAV perzidentas dar pridūrė, kad ukrainiečiai galbūt išsirinks naują lyderį, kuris į pasaulį žvelgs kitaip nei V. Zelenskis.

Galima sakyti, kad tai jau antroji D. Trumpo užuomina Ukrainos prezidentui, kad šiam laikas trauktis iš pareigų. Šįkart dar ir paremta tam tikrais veiksmais.  Šios savaitės pradžioje Ukrainos kariškiai suabejojo, ar JAV tebesidalina su jais gyvybiškai svarbia žvalgybos informacija, sulėtėjo palydovinio interneto „Starlink”, kuriuos naudojasi kariuomenė, ir dažnai lemia apčiuopiamą ukrainiečių pranašumą kovos lauke, greitis. „Starlink” įkūrėjas Elonas Muskas ta proga pareiškė, kad interneto ryšio greitis priklauso ne nuo jo, o nuo JAV vyriausybės kontroliuojamų sistemų.

Dar D. Trumpas kelių serijų tiradoje pagrasino nebeparduoti Ukrainai būtinos ginkluotės net už europietiškus pinigus, kurių ES nuo karo pradžios Kyjivui davė jau 228 mlrd. Eur.

Tačiau ar vien tik D. Trumpo problema čia turi įtakos? Londone viešėjęs V. Zelenskis Pierce'o Morgano tinklalaidėje dar kartą pareiškė nesitrauksiąs iš pareigų ligi karo pabaigos – to iš jo reikalauja šalies konstitucija. Nors buvęs Ukrainos gynybos ministras Mihailo Fiodorivas yra viešai sakęs, esą š.m. birželį V. Zelenskis rimtai galvojo apie prezidento, o vėliau parlamento rinkimus karo metu. Vis dėlto vėliau atsisakė idėjos sunerimęs, kad į šalies vadovo postą kandidatuos buvęs generalinio štabo viršininkas Valerijus Zalužnas.

V. Zelenskis taip par pridūrė, esą D. Trumpo susitarimai su V. Putinu parodo JAV lyderio silpnumą pasaulio akyse.

Pačioje Ukrainoje vis garsiau kalbama apie tai, kad V. Zelenskis tampa kvazidiktatoriumi. Tvarkosi savo šalyje be jokios kontrolės, taikstosi  su korupcija (taip pat ir savo aplinkoje) ir yra nusiteikęs  tęsti karą neribotą laiką, nes tik karo metu jis turi teisinę galimybę išlaikyti savo valdžią be jokių naujų rinkimų.