„Šviesulio“ patirtys keitė ne tik dalyvius, bet ir organizatorius

Alytaus miesto teatras kartu su partneriais iš Balstogės (Lenkija), Aleksandro Vegierkos dramos teatru Dvarčėnuose (Alytaus r.) surengė stovyklą „Šviesulis“. Penkias dienas trukusi stovykla – tarptautinio projekto „Ryšiai be sienų – tyrinėjant pojūčius, kultūras ir istorijas“ dalis. Kaip sakė Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė, stovyklą organizuoti buvo iššūkis, nes iki šiol tokių veiklų teatras niekada neįgyvendino, o ir kiekvienos „Šviesulyje“ dalyvavusios šeimos istorija – unikali.

Paskaitos, terapijos ir spektakliai

Stovykla „Šviesulis“ buvo skirta šeimoms, auginančioms vaikus su negalia arba kūdikius iki trejų metų amžiaus. Skirtingo amžiaus ir poreikių mažieji stovyklautojai ir jų tėvai iš viso Pietų Lietuvos regiono, psichologai, terapijų specialistai, gydytojai dietologai bei teatro profesionalai – visų laukė nauji atradimai bendroje kultūrinių ir socialinių patyrimų erdvėje, paskaitose ir terapijose, skirtose pažinti naujus pojūčius, ugdyti emocinį raštingumą ir kurti tarpusavio ryšius. Aistė Sarokienė skaitė pranešimą „Streso reguliavimas taikant sensorinės integracijos metodus“ bei vedė dirbtuves „Pojūčių žaidimai“. Į miško terapijos dirbtuves – ramybės ir savęs pažinimo sesiją gamtos apsuptyje stovyklautojus pakvietė Kristina Jasmontienė. Pozityvios tėvystės ir bendravimo principus paskaitoje su praktine dalimi pristatė Jolita Čečėtienė, o Eglė Kauneckienė pasidalijo žiniomis apie žmogaus tipologiją pagal ajurvedą.
 

Stovyklos metu vaikai dalyvavo šešiose edukacinėse programose „Pasakojimas ir žaidimas“, kuriose kūrė garsus, dekoracijas ir kostiumus. Stovyklautojų potyrius praturtino du spektakliai, taip pat sukurti įgyvendinant šį projektą: Balstogės Aleksandro Vegierkos dramos teatras (Lenkija) pristatė spektaklį vaikams „Kas pirmas miške?“, o Alytaus miesto teatras – spektaklį „Didelis mažas“ (rež. Birutė Banevičiūtė).

Įgytos žinios labai pravertė 

„Dabar suprantu, kad didžiausią nerimą kėlė nežinia, ar pavyks užmegzti ryšį su mažyliais, ar pavyks sudominti juos ir tėvelius veiklomis, ar tų veiklų nebus per daug, ar jos neišvargins, ar pavyks mums visiems susidraugauti“, – Alytaus miesto teatro direktorė I. Pilvelytė pabrėžia, kad kiekviena stovykloje dalyvavusi šeima ir kiekvienas vaikas – labai skirtingi, unikalūs tiek savo ligos istorija, tiek amžiumi, tiek noru ar galimybe komunikuoti, tad organizatoriams teko pasistengti, kad jie visi jaustųsi komfortiškai, o veiklos būtų naudingos.

Alytaus miesto teatro kultūros projektų vadybininkė ir šio projekto vadovė Karolina Vaičiulė pasidžiaugia, kad tarptautinei stovyklai ruoštasi nuosekliai ir tikslingai, o tai suteikė žinių ir pasitikėjimo savimi organizatoriams. Dar iki stovyklos pradžios vyko mokymai tiek Alytuje, tiek pas partnerius Balstogėje, kurių metu buvo gilinamasi į neuroįvairovės temą – kaip ją atpažinti, suprasti ir dirbti su netipišką neurologiją turinčiais asmenimis. K. Vaičiulė pasakoja, kad visos šios žinios stovyklos metu pravertė praktikoje, su mažaisiais „Šviesulio“ dalyviais bendravo aktoriai Onutė Gudaitytė, Vincas Vaičiulis, Tomas Kunčinas. 

„Pastebėjau, kad vaikai su negalia yra be galo nuoširdūs ir atviri bendravimui – tereikia sukurti aplinką, kurioje jie jaustųsi saugūs ir priimti. Jie noriai įsitraukė į veiklas, bendravo tiek tarpusavyje, tiek su lektoriais ir edukatoriais. Stovykla tapo vieta, kur niekas nebuvo „kitoks“ – visi buvome bendruomenė. Tokios patirtys keičia ne tik stovyklos dalyvius, bet ir mus – organizatorius. Suvoki, kiek daug gali duoti buvimas kartu,“ – mintimis dalijasi I. Pilvelytė.

Priėmė stovyklą kaip vertingą dovaną

Projekto vadovės K. Vaičiulės pastebėjimu, vienas iš „Šviesulio“ išskirtinumų, kad tai pusiau teatro, pusiau pojūčių stovykla, kurioje numatytos veiklos ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Labiausiai Karolinai įsiminė kasdien matomi maži, bet reikšmingi pokyčiai – tiek vaikų bendravime tarpusavyje, tiek jų įsitraukime į veiklas, tiek palaipsniui besikeičiančioje tėvų emocinėje būsenoje.

„Stovykloje dalyvavusios mamos pasakojo, kad tai buvo pirmas atvejis, kai panašiuose užsiėmimuose jos turėjo programą ir sau – be vaikų. Ne tik žinių, bet ir bendruomeniškumo, atsipalaidavimo, pozityvumo jausminių patirčių suteikė pozityvios tėvystės seminaras, miško terapijos, ajurvedinės žmogaus tipologijos pažinimas. „Tėvai stovyklą priėmė kaip vertingą dovaną – ne viena mama prisipažino, jog jaučiasi, lyg būtų laimėjusi loterijoje“, – kalbėjo K. Vaičiulė. 

Kiekviena diena stovykloje tapo lyg nauju atradimu ir vaikams – jie augo, drąsėjo, geriau pažino vienas kitą. Specialiai vaikams su įvairiais poreikiais pritaikytos veiklos įnešė daug smagių patirčių, kuriose netrūko smalsumo, juoko ir gražių draugysčių. 
„Svarbiausia stovykloje buvo pats procesas – buvimo kartu džiaugsmas. Ypač turintiems negalią ar jautresnį emocinį pasaulį vaikams įvairios veiklos, bendravimas padėjo išreikšti tai, ką sunku pasakyti žodžiais, atpažinti jausmus, įsijausti. Kūrybinės veiklos leido vaikams pasijusti svarbiais, matomais, nebuvo svarbu, kas kiek moka ar geba“, – „Šviesulio“ patirtis apibendrina I. Pilvelytė.

Apie projektą

Stovykla „Šviesulis“ yra bendro Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio bei edukacinio tarptautinio bendradarbiavimo projekto „Ryšiai be sienų – tyrinėjant pojūčius, kultūras ir istorijas“ (projekto kodas LTPL00237), įgyvendinamo pagal Interreg VI-A Lietuva–Lenkija 2021–2027 programą dalis.

Projekto tikslas – stiprinti  tarpkultūrinį ryšį, skatinti sensorinį ir kultūrinį ugdymą, o taip pat kurti tvaresnę, įtraukią edukacinę aplinką vaikams bei jų šeimoms abiejose kaimyninėse šalyse. Be to, projekto tarpvalstybinis bendradarbiavimas suteikia unikalią galimybę stiprinti ryšius ir dialogą tarp Alytaus ir Balstogės bendruomenių, prisidedant prie darnesnės ir labiau susietos visuomenės.