Šventę vainikavo dzūkiški ornamentai

Šventinio renginio vedėja ir solistė Loreta Sungailienė alytiškių šventę pavadino meninės veiklos audiniu. Ir iš tiesų šiemetis renginys vainikuotas Dzūkijos krašto tradicinio amato – senovinio audimo raštais, tik Dzūkijai būdingais divonų ornamentais. Gausios ir meninių kolektyvų pajėgos: be Dzūkijos krašto meninių kolektyvų, dalyvavo Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ jaunių choras, išskirtinio balso solistas Rafailas Karpis. Grojo Sausumos pajėgų pučiamųjų orkestras.

Šį kartą  į „Dzūkų raštus“ įsijungė ir trys liaudiški kolektyvai iš Punsko (Lenkija) krašto. Nuo 1994-ųjų mišriame „Dzūkijos“ chore dainuojanti punskietė Jolanta Janušonytė (nuotr.) kalbėjo: „Su „Dzūkija“ ne pirmą kartą atvykstu į šią nuostabią šventę. Šiemet ji išskirtinė kolektyvų autentiškais drabužiais, dainų ir šokių perpynimais, kompozicijų išdėstymu – labai atsakingai padirbėta šventės režisierės Rūtos Mekišaitės. Pakviesti puikūs ir mūsų žinomi solistai Karpis ir Sungailienė. Gerų emocijų suteikė ir tai, kad mūsų kolektyvo vadovas Vidas Simanauskas yra ir šios šventės meno vadovas. Su jo vadovaujamu alytiškių choru „Varsa“  mes seniai bendraujame, dalyvaujame Lietuvos dainų šventėje. Kartu vykstame į festivalius užsienyje. Ar chorinis dainavimas populiarus Punsko krašte? Sakyčiau, kad taip, nors ne kiekvienas pritampa, reikia daug bei širdingai repetuoti, savo partijas išmokti. Jaunimas daugiau linkęs pasirinkti šokių būrelius, atvykome net su dviem jaunimo šokių kolektyvais, kuriuos paruošė Asta Pečiulienė. Mums smagu, kad jiems teko šokti aikštės centre“, – kalbėjo saviveiklininkė iš Punsko.

Visą straipsnį rasite naujausiame, laikraščio „Alytaus naujienos“ numeryje (40/14100).

Geriausias, pigiausias būdas laikraštį skaityti – užsisakyti. Apie prenumeratą – čia.

© Publikacijų autorystė saugoma ℗ Perpublikavimas žiniasklaidoje draudžiamas